DUK
Jeigu pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas pasitelkia kitą juridinį asmenį siuntų surinkimui, paskirstymui, vežimui ir pristatymui, ar pasitelkta įmonė privalo pateikti pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai apie tokių paslaugų teikimo pradžią?
Pagal
Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2004, Nr. 60-2125) (toliau – Pašto įstatymas) 2 straipsnio 10 dalį, pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas apibrėžiamas kaip pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų filialai, o to paties straipsnio 9 dalyje pasiuntinių paslaugos apibrėžiamos kaip pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas. Asmuo, įsipareigojęs atlikti šiuos veiksmus, laikytinas pasiuntinių paslaugų teikėju (toliau – Teikėjas), kuris pasiuntinių paslaugas turi teisę teikti tik pateikęs apie tai pranešimą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kaip tai numatyta Pašto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, bei laikydamasis Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Teikėjai turi teisę pasiuntinių paslaugų teikimui pasitelkti trečiuosius asmenis (
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.717 straipsnio 3 dalis), kurių teisinį statusą Pašto įstatymo prasme sąlygoja su Teikėju sudaryta sutartis. Jeigu tarp Teikėjo ir pasitelkto trečiojo asmens atsiranda teisiniai santykiai dėl pasiuntinių paslaugų teikimo, tai pasitelktam trečiajam asmeniui taikomi Pašto įstatyme nustatyti Teikėjams keliami reikalavimai. Tuo tarpu už tinkamą pasiuntinių paslaugų teikimą prieš siuntėją, taip kaip jis apibrėžtas Pašto įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje (toliau – Siuntėjas), išlieka atsakingas Teikėjas (o ne pasitelktas trečiasis asmuo, neatsižvelgiant į tarp jo ir Teikėjo sudarytos sutarties sąlygas), kuris įsipareigojo Siuntėjui jo pateiktą pašto siuntą įteikti asmeniškai pasirašytinai Siuntėjo nurodytam gavėjui. Pažymėtina, kad Teikėjo pasiuntinių paslaugų teikimui pasitelktų trečiųjų asmenų su Siuntėju nesieja jokie teisiniai santykiai dėl siuntos pristatymo, todėl jie nelaikytini Teikėjais Siuntėjo sudarytos pasiuntinių paslaugų teikimo sutarties prasme.
Pašto įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog pašto siuntos vežamos pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo sutartys, transporto priemonėmis. Krovinių ir pašto, dokumentų siuntų vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą reguliuoja
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (Žin., 1996, Nr. 119-2772), kurio 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pašto, dokumentų siuntų pateikimą vežti, jų vežimo ir išdavimo gavėjui tvarką nustato pašto paslaugų teikėjų ir vežėjų sutartys.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį organizuojant viešuosius pirkimus pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugoms teikti?
Viešieji pirkimai nėra
Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2004, Nr. 60-2125) (toliau – Pašto įstatymas) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) bei jo įgyvendinamieji teisės aktai. Tačiau organizuojant viešuosius pirkimus pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugoms pirkti reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad:
– pašto ir pasiuntinių paslaugos yra skiriamos pagal pašto siuntos pristatymo būdą ir teikiamų paslaugų apimtį. Teikiant pasiuntinių paslaugas – pašto siunta privalo būti įteikta gavėjui asmeniškai pasirašytinai per pasiuntinį, taip pat siuntėjui gali būti suteikiama papildomų paslaugų (pašto siunta pristatoma siuntėjo nustatytu laiku, suteikiama galimybė pristatymo metu keisti gavėją ir pan.) (Pašto įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis). Teikiant pašto paslaugas – pašto siuntos įdedamos į gaunamųjų laiškų dėžutes, išskyrus registruotąsias pašto siuntas, kurios įteikiamos gavėjui ar jo įgaliotam asmeniui (Pašto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktai);
– pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas asmenys gali teikti, jei yra pateikę apie tai pranešimą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Tarnyba). Asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pranešę Tarnybai apie pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo pradžią, yra įrašyti į
pašto ir (ar)
pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašus. Taip pat Tarnyba pagal laisvos formos prašymus teikia asmenims informaciją apie tai, ar konkretus asmuo turi teisę teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas;
– jei vykdant viešąjį pirkimą sudaroma
sutartis pašto paslaugoms pirkti – pašto paslaugų teikėjai, išskyrus universaliųjų pašto paslaugų teikėją AB Lietuvos paštą, teikdami vidaus korespondencijos siuntų, reklaminio pašto ir gaunamų tarptautinių korespondencijos siuntų iki 50 gramų surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugas, t.y. rezervuotąsias pašto paslaugas, privalo taikyti ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, nei nustatytas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos
tarifas, t.y. ne mažesnį nei 1,55 Lt x 2,5 = 3,88 Lt tarifą (Pašto įstatymo 9 straipsnis, Universaliųjų pašto paslaugų didžiausi tarifai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 745 (Žin., 2007, Nr. 80-3262)). Asmenys, turintys teisę teikti pašto paslaugas, yra įrašyti į
pašto paslaugų teikėjų sąrašą;
– jei vykdant viešąjį pirkimą sudaroma
sutartis pasiuntinių paslaugoms pirkti – pasiuntinių paslaugų teikėjams Pašto įstatymo 9 straipsnio reikalavimai dėl rezervuotųjų pašto paslaugų tarifų netaikomi, tačiau teikiant pasiuntinių paslaugas pašto siuntos privalo būti įteikiamos gavėjams tik asmeniškai pasirašytinai per pasiuntinį ir negali būti įdedamos į gaunamųjų laiškų dėžutes. Asmenys, turintys teisę teikti pasiuntinių paslaugas, yra įrašyti į
pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą.
Informacija atnaujinta 2012-02-23
atgal 
El. ryšių verslui