Radijo mėgėjų veikla

           Pagal oficialų apibrėžimą radijo mėgėjų veikla – tai savanoriška fizinių asmenų radijo ryšio veikla, kai radijo ryšio stotys naudojamos asmeniniais tikslais ryšiams tarp radijo mėgėjų arba ryšiams tarp radijo mėgėjų stočių palaikyti, taip pat savimokai bei techniniams tyrimams, neturint su verslu susijusių tikslų ir iš jos nesipelnant.

            Radijo mėgėjai – tai besidomintys šia veikla žmonės, kurie išlaiko radijo mėgėjo kvalifikacinį egzaminą ir turi šiai veiklai leidimą, patys pasigaminę ar įsigiję tinkamas radijo ryšio priemones, specialiai radijo mėgėjams skirtais dažniais tarpusavyje užmezga ryšius eteryje. Jie atpažįsta vienas kitą pagal jiems suteiktus šaukinius, siuntinėja vienas kitam ryšių patvirtinimui QSL korteles, leidžia savo laikraštį. Lietuvos radijo mėgėjus vienija IARU narė Lietuvos radijo mėgėjų draugija (LRMD), Lietuvos radijo sporto federacija (LRSF) ir radijo mėgėjų klubai.

            Šis pomėgis sieja įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties, tikėjimo, tautybės žmones. Kiekvienas gali rasti mėgiamiausią šios veiklos sritį. Kai kam tai yra aparatūros konstravimas ir tobulinimas, kitiems – dalyvavimas įvairiose varžybose ar galimybė bendrauti su šio pomėgio kolegomis visame pasaulyje, tretiems – galimybė praplėsti draugų ratą ir pabendrauti eteryje su bendraminčiais.

            Radijo mėgėjų gretas kasmet papildo apie 20 naujų radijo mėgėjų ir išduodama daugiau kaip 200 leidimų. Pastaraisiais dviem metais naujų radijo mėgėjų skaičius auga: 2009 m. išduoti leidimai net 59, o 2010 m. 30 naujų radijo mėgėjų ir 1 radijo klubui, 2011 m. 32 radijo mėgėjams ir 1 radijo klubui. Daug radijo mėgėjų atnaujina savo veiklą po ilgesnės ar trumpesnės pertraukos vėl gaudami leidimus naujam galiojimo laikui. Nemažai B klasės radijo mėgėjų sėkmingai išlaiko egzaminus tarptautinės A klasės leidimams ir tarptautiniams egzaminų sertifikatams (HAREC) gauti.

           Tapti radijo mėgėju paskatina dalyvavimas radijo mėgėjų klubų veikloje su LRMD suteiktais SWL (stebėtojo) šaukiniais, šeimos nariai, giminaičiai, draugai, pažįstami ar kaimynai, su įkarščiu užsiimantys šia veikla. Tai, kad radijo mėgėjų skaičius, vis spartėjant ir gausėjant kitų pramogų pasiūlai, beveik nekinta ir nemažėja, rodo, kad šiam pomėgiui Lietuvoje sudarytos tinkamos sąlygos. RRT, atsižvelgdama į tai, kad šį laisvalaikio praleidimo būdą bendravimui su kolegomis Lietuvoje ir visame pasaulyje pasirenka daugelis jaunuolių, neįgaliųjų, pensinio amžiaus žmonių, taiko lanksčią mokesčių sistemą už šios srities paslaugų teikimą, sudaro galimybes gauti visus reikiamus dokumentus bei informaciją greitai ir kiekvienam patogiu būdu. RRT pagal galimybes atsižvelgia į LRMD, LRSF, radijo mėgėjų klubų ir kiekvieno radijo mėgėjo pageidavimus bei pasiūlymus.

             Pastaruoju metu padaugėjo laikančių iš karto abiejų lygių egzaminus. Tarptautinio lygio reikalavimus įveikia net ir labai jauni radijo mėgėjai.

            Užsiimant radijo mėgėjų veikla, radijo stotis leidžiama naudoti tik nurodytuoses dažniuose, atsižvelgiant į IARU rekomenduotą diapazonų paskirstymą ir Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę. Kiekvienam radijo mėgėjui neskiriami konkretūs radijo dažniai. Visi jie dirba eteryje bendrai. Kokiose dažnių juostose, iš skirtų radijo mėgėjų tarnybai, kokiomis ryšio rūšimis ir kokia leistina galia gali dirbti radijo mėgėjas, priklauso nuo jam išduoto leidimo klasės, patirties ir pasirinkimo. Atskiros dažnių juostos, skirtos radijo mėgėjų eteriui, yra nuo 135,700 kHz iki 250 GHz, o leistina galia kinta nuo 1 W iki 1000 W.

            RRT išduoda radijo mėgėjams B klasės leidimus radijo mėgėjo veiklai - CEPT leidimo pradedančiojo radijo mėgėjo veiklai ekvivalentus ir A klasės leidimus - CEPT leidimų ekvivalentus, kurie galioja daugelyje užsienio šalių, leidimus naudoti radijo mėgėjo šaukinį individualioje ar  klubo veikloje, leidimus naudoti proginį radijo šaukinį ir radijo šaukinį švyturių bei retransliatorių identifikavimui, laikinus leidimus atvykusiems užsienio piliečiams, kurie neturi CEPT leidimų.

            Užsiimti sportine radijo pelengacija („lapių medžiokle“) atskiro leidimo nereikia. Pakanka, kad varžybų organizatorius turėtų leidimą radijo mėgėjo veiklai.

            Pirmieji bandymai perduoti radijo signalus Lietuvoje buvo atlikti dar 1918 metais Šiauliuose Balio Talučio, vėliau turėjusio šaukinį LY1X. Pirmasis Lietuvos radijo mėgėjui priklausęs šaukinys „LYT“ nuskambėjo eteryje 1927 m. Kiti pirmieji radijo mėgėjai turėjo šaukinius su prefiksais „ET“, „LL“, „RY“. 1932 m. jie buvo pakeisti į šaukinius, prasidedančius „LY“, kurių iki 1940 m. Lietuvos radijo mėgėjai turėjo jau 87. Sovietmečiu Lietuvos radijo mėgėjams buvo suteikiami šaukiniai su prefiksais „UP“, „UK2B, P“  ir „RP“. Apie 1960 m. Lietuvoje jau buvo apie 200 radijo mėgėjų. Iš viso buvo suteikta apie 503 „RP“ ir apie 760 „UP“ šaukinių. 1989 m. Lietuvos radijo mėgėjams buvo sugrąžintas prefiksas „LY“ ir visi pageidavusieji galėjo pasikeisti turėtus šaukinius į lietuviškus. Jau tuo metu Lietuvoje buvo apie 850 radijo mėgėjų. Šis skaičius daug metų beveik nekinta ir galima teigti, kad Lietuvoje kasmet yra apie 800 radijo mėgėjų, turinčių galiojančius leidimus.

            Daugiausiai radijo mėgėjų, turinčių galiojančius leidimus, yra Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Marijampolėje ir Vilkaviškyje.

             Lietuvos radijo mėgėjai yra gana aktyvūs, o jų lygis pakankamai aukštas, todėl jie gerai žinomi pasaulio radijo mėgėjų ir garsina Lietuvos vardą, užimdami garbingas vietas įvairiose tarptautinėse varžybose.