Versija neįgaliesiemsMobili versijaPradinisStruktūraParašykite mums
 

Radijo dažnių valdymas

 

 


 

 

 


 

Radijo dažnių planavimas ir valdymas

 

Radijo dažniai – ribotas valstybės valdomas turtas. Šiuolaikinės visuomenės poreikis naudotis pažangiausiomis elektroninių ryšių paslaugomis vis labiau didina radijo dažnių paklausą. Nuo judriosios telefonijos iki bevieliu internetu transliuojamų TV programų – dažnių spektras yra svarbi kasdienio mūsų gyvenimo dalis. Tradicinis būdas derinti besikertančius poreikius naudotis dažniais yra pagrįstas planavimu, nustatant, kas ir kokiomis sąlygomis turi teisę naudotis dažniais, stengiantis palengvinti strateginių tikslų siekimą.

Šiandien sparti technologijos plėtra ir elektroninių ryšių, žiniasklaidos turinio bei elektroninės įrangos konvergencija sukuria itin dinamišką aplinką. Šioje aplinkoje dažnių spektro kaip ištekliaus svarbą sunku būtų pervertinti. Pagrindinis spektro valdymo tikslas – sudaryti sąlygas verslui ir visuomenei naudotis naujos dinamiškos ryšių aplinkos teikiamais privalumais. Efektyvus radijo dažnių valdymas - prielaida naujoms technologijoms įsitvirtinti.

 

 

į viršų


PDF formatu (1.4Mb)

Radijo dažnių informacinė sistema

Tikėtinos aprėpties zonos

Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė

 

RRT rengia ir tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę (toliau – Lentelė).

 

Radijo dažniai Lietuvoje, pagal Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, paskirstyti nuo 9 kHz iki 275 GHz. Lentelė yra dokumentas, kuriame nustatytas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, įskaitant transliavimą, gamybos, mokslo, medicinos ir kitiems poreikiams. Ši Lentelė parengta vadovaujantis ITU (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos) įstatais ir konvencija, ITU Radijo ryšio reglamentu ir atsižvelgiant į CEPT Bendrąją Europos dažnių paskirstymo lentelę nuo 9 kHz iki 3000 GHz rdijo dažnių juostoje (ERC Report 25). Radijo dažniai (kanalai) skiriami vadovaujantis RRT patvirtintomis Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklėmis, radijo dažnių naudojimo planu, radijo ryšio plėtros planais ir kitais radijo ryšio naudojimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais.

 

į viršų

Radijo dažnių naudojimo planas

 

Siekdama užtikrinti veiksmingą radijo dažnių (kanalų) naudojimą ir išvengti radijo trukdžių tarp įvairių radijo bangomis veikiančių ryšių sistemų, RRT Radijo dažnių naudojimo plane nustato radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas.

 

Teisė naudoti radijo dažnius (kanalus), nurodytus Radijo dažnių naudojimo plane, suteikiama:

 

 

Radijo dažnių juostų, kurios Radijo dažnių naudojimo plano II skyriaus lentelės 4 grafoje pažymėtos įrašu „rezervuota“, paskirtis yra rezervuota, o leidimai naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus) išduodami tik RRT patvirtintuose atitinkamų radijo dažnių (kanalų) juostų radijo ryšio plėtros planuose nurodytai paskirčiai, terminais ir sąlygomis.

 

į viršų

 

Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašas

 

Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašas nustato, kokie radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami be atskiro leidimo ir nustato tų radijo dažnių (kanalų) naudojimo sąlygas. Teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) be atskiro leidimo suteikimas supaprastina ir palengvina verslo sąlygas radijo dažnių (kanalų) naudotojams, įrangos teikimą į rinką – gamintojams.

 

Radijo mikrofonų, veikiančių 174-216 MHz, 470-862 MHz ir 1785-1795 MHz radijo dažnių juostose, privalomas registravimas.

 

į viršų

RRT leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus)

 

Kai RRT nėra nustatyta, kad radijo dažnius (kanalus) galima naudoti be atskiro leidimo, asmuo, prieš pradėdamas naudoti elektroninių ryšių išteklius, privalo pateikti RRT nustatytos formos paraišką skirti radijo dažnius (kanalus) Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

Leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius skaičius neribojamas, išskyrus atvejus, kai būtina riboti, kad būtų užtikrintas efektyvus radijo dažnių (kanalų) naudojimas, taip pat kai kiti konkretūs elektroninių ryšių ištekliai turi išskirtinę ekonominę vertę ir (ar) yra neišvengiamas elektroninių ryšių išteklių trūkumas ir tai yra pateisinama proporcingumo principu. Todėl leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) skiriami į:

 

 

RRT, nustačiusi, kad galima skirti radijo dažnius (kanalus), kuriems RRT yra nusprendusi apriboti išduodamų leidimų skaičių, nustatyta tvarka ir sąlygomis skelbia išvadą ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas skirti radijo dažnius (kanalus) arba savo iniciatyva skelbia viešąjį konkursą ar aukcioną.

 

 

 

Registruotos viešųjų tinklų bazinės (centrinės) stotys:

 

 

į viršų

 

Radijo ryšio plėtros planai

 

RRT, siekdama užtikrinti tinkamą elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų plėtrą bei technologijų vystymąsi, gali rezervuoti konkrečias radijo dažnių juostas. Leidimai naudoti atitinkamus radijo dažnius (kanalus) bus išduodami tik RRT patvirtinus atitinkamų radijo dažnių juostų radijo ryšio plėtros planus.

 

 

į viršų

 

Viešieji konkursai ar aukcionai suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus)

 

RRT paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ apie pateiktą paraišką skirti radijo dažnius (kanalus) ir praneša apie galimybę pateikti paraiškas radijo dažnių (kanalų) skyrimui, jeigu RRT patvirtintame Radijo dažnių naudojimo plane yra nuspręsta apriboti leidimų naudoti pareiškėjo pageidaujamų radijo dažnių (kanalų) skaičių arba savo iniciatyva skelbia viešąjį konkursą arba, jeigu radijo dažnių (kanalų) naudojimas nustatytas tiesioginio veikimo Europos Sąjungos teisės aktais, – aukcioną.

Pasibaigus paraiškų priėmimo terminui RRT praneša visiems tinkamas paraiškas pateikusiems pareiškėjams apie sprendimą skirti radijo dažnius (kanalus), jeigu per RRT nustatytą terminą daugiau joks pareiškėjas nepareiškė noro gauti nurodytus radijo dažnius (kanalus) arba visiems pareiškėjams galima skirti prašomus radijo dažnius (kanalus).

Jeigu per RRT nustatytą terminą Tarnyba gauna paraiškas skirti daugiau radijo dažnių (kanalų), nei yra numatyta jų skirti, radijo dažniai (kanalai) suteikiami naudoti viešojo konkurso tvarka arba, jeigu radijo dažnių (kanalų) naudojimas nustatytas tiesioginio veikimo Europos Sąjungos teisės aktais, – aukciono būdu.

Viešieji konkursai organizuojami Viešojo konkurso suteikti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius bendrųjų sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1V-777 (Žin., 2005, Nr. 112-4115), nustatyta tvarka. Aukcionai organizuojami Aukciono suteikti teisę naudoti elektroninių ryšių išteklius taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1V-824 (Žin., 2005, Nr. 118-4300), nustatyta tvarka.

 

 

į viršų

 

Kiti teisės aktai

 

 

2011 m. gruodžio 4 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1388 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 148-6945), kuriuo buvo nustatyta valstybės rinkliava už leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) išdavimą ir leidimo naudoti radijo šaukinį išdavimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484; 2007, Nr. 101-4107) 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės rinkliava mokama litais iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo ir yra mokėjimo dieną galiojančio dydžio. Vadovaujantis Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 (Žin., 2000, Nr. 108-3463; 2008, Nr. 36-1285; 2011, Nr. 82-4012), 2 punktu, valstybės rinkliava sumokama į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriaus surenkamąją sąskaitą.

Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas naudoti radijo dažnius (kanalus) arba leidimas naudoti radijo šaukinį galės būti išduoti tik po to, kai bus sumokėta valstybės rinkliava. Valstybės rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kurios gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5777 (už Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas).

 

 

į viršų

 

Tarptautinės derybos

 

 

Kitos tarptautinės derybos

 

į viršų

Formos

 

 

į viršų

Informacija atnaujinta 2017-09-05
atgal
 

Norėdami Jums pasiūlyti pilnavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus, Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku