Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse įvyko Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) inicijuoto nacionalinio projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ pažangos pristatymas. Renginyje buvo diskutuojama, kaip skaitmeninis raštingumas keičia bendruomenes, apie kibernetinio saugumo iššūkius dirbtinio intelekto kontekste, skaitmeninės visuomenės plėtros kryptis. Taip pat buvo kalbama, kaip dar labiau įtraukti vyresnio amžiaus žmones, plėsti savanorystę ir skaitmeninių ambasadorių tinklą.
„Jau antrus metus vykstantis projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ ne tik padeda mūsų senjorams plačiau atverti skaitmeninio pasaulio vartus ir žengti koja kojon su naujovėmis. Kartu tai yra ir mūsų susitelkimo bei bendradarbiavimo forma. Laikotarpiu, kai vis daugiau paslaugų keliasi į skaitmeninę erdvę, jos negali likti prieinamos tik daliai mūsų šalies gyventojų. Ypač svarbu skirti dėmesio žmonėms su negalia, kurių padėtis – ypač jautri”, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Projektas per pusantrų metų išaugo į nacionalinę bendradarbiavimo platformą, prie kurios prisijungė daugiau nei 15 tūkst. dalyvių ir 300 partnerių, kurie tiki skaitmeninio raštingumo pažanga. Rudenį startavusi ambasadorių programa pavertė visos Lietuvos bibliotekas skaitmeninio raštingumo centrais, o jų darbuotojus – vyresniųjų vedliais į skaitmeninį pasaulį.
„Jau turime 200 bibliotekininkų ir bendruomenių darbuotojų, pasirengusių prisiimti skaitmeninio ambasadoriaus vaidmenį. Per ateinančius projekto metus norime pasiekti dar bent 50 tūkst. žmonių, o tai yra tris kartus daugiau nei iki šiol dalyvavo skaitmeninėse dirbtuvėse. Sieksime, kad kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje atsirastų bent viena vieta, kurioje bent kartą per mėnesį savivaldybės gyventojai galėtų sudalyvauti mokymuose bei gautų atsakymus į jiems rūpimus klausimus“, – sakė Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė.
Pasak J. Šovienės, labai svarbu, kad renginio metu skirtas dėmesys ir ryšio infrastruktūrai, kuri yra neatsiejama valstybės pažangos dalis. Sparčiai augant duomenų srautams, nusikaltimams persikeliant į skaitmeninę erdvę, nesiliaujant žalingiems radijo ryšio trukdžiams, ryšio kokybės ir atsparumo užtikrinimas tampa ir nacionalinio saugumo klausimu.
„Ryšio plėtra turėtų būti suvokiama kaip strateginis valstybės tikslas. O tam reikia kryptingo valstybės planavimo, atitinkamų investicijų, holistinio požiūrio į visą valstybės infrastruktūrą. Glaudus centrinės valdžios, savivaldybių ir verslo bendradarbiavimas yra būtinas“, – akcentavo Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė J. Šovienė.
Renginyje daug dėmesio skirta ir aktualiausiems iššūkiams – kibernetiniam saugumui, dirbtinio intelekto keliamiems pokyčiams, internetiniam sukčiavimui. Pasak ekspertų, šiuo metu sukčių veiklos mastai prilygsta pandemijai – vien šiemet 20 tūkst. Lietuvos gyventojų prarado 23 mln. eurų, patikėję sukčių gražbylystėmis, todėl gyventojų sąmoningumas tampa svarbiausia gynybos linija.
Diskusijose taip pat kalbėta apie jaunųjų savanorių įtraukimą: kadetų ir moksleivių pagalba senjorams tampa ne tik skaitmeninės atskirties mažinimo, bet ir pilietiškumo ugdymo priemone.
Iki 2028 m. planuojama, kad projektas padės 170 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių atrasti skaitmeninio pasaulio galimybes.
„Bendrystė daro pokytį – tai šiandien pamatėme labai aiškiai. Kai kartu dirba bendruomenės, savivaldybės, verslas ir valstybė, vyresnio amžiaus žmonės tampa ne skaitmeninės atskirties problema, o jos sprendimo dalimi“, – teigė projekto vadovė Rita Karpuvienė. Ji padėkojo visiems prie iniciatyvos prisidedantiems partneriams, savivaldybėms, bibliotekininkams, savanoriams ir bendruomenėms: „Tik kartu galime užtikrinti, kad nė vienas neliktų pamirštas.“
Informacija atnaujinta 2025-09-30
