Šiandien Europos Sąjungoje įsigalioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1309, dar vadinamas Gigabitinės infrastruktūros aktu, kuriuo siekiama didinti labai didelio pralaidumo (gigabitinių) elektroninių ryšių tinklų plėtrą numatant priemones mažinančias tokių tinklų diegimo sąnaudas. Juo siekiama sudaryti realias prielaidas spartesnei ir pigesnei šviesolaidinio ryšio plėtrai, panaikinant biurokratines kliūtis, įpareigojant dalintis esama infrastruktūra.
Aktas taikomas ne tik privataus sektoriaus vykdomai tinklų plėtrai, tačiau ir valstybės finansuojamiems tokių tinklų plėtros projektams.
Reglamento tikslas – paspartinti šviesolaidinių tinklų plėtrą, sudarant palankesnes sąlygas šiose srityse :
- skatinant pasinaudojimą jau egzistuojančia infrastruktūra (ne tik elektroninių ryšių, bet visa inžinerine infrastruktūra);
- skatinant bendrą statybą (pvz., siekiama, kad vykdant bet kokius inžinerinių tinklų statybos darbus, būtų sudaromos sąlygos kartu pakloti ir šviesolaidinius tinklus);
- šalinant perteklinius administracinius apribojimus tinklų statybai bei spartinant leidimų suteikimo procesą;
- užtikrinant, kad nauji ar renovuojami pastatai būtų statomi iki kiekvieno būsto paklojant juose šviesolaidinius kabelius.
Pagal naująsias taisykles, infrastruktūra privalės būti dalinamasi tarp elektroninių ryšių, elektros energijos, dujų, vandens ir nuotekų tinklų operatorių, viešojo sektoriaus institucijų, valstybės valdomų įmonių bei pastatų savininkų. Viešojo sektoriaus subjektai privalės suteikti prieigą prie jų valdomos infrastruktūros – stogų, bokštų, stiebų, gatvių infrastruktūros ir kitų objektų, tinkamų gigabitinių tinklų elementams įrengti.
Taip pat nuo šiol visi nauji ar renovuojami pastatai Europos Sąjungoje turės būti parengti šviesolaidiniam ryšiui – jau statybos metu juose privalės būti išvedžiota šviesolaidinė infrastruktūra nuo įvado iki galutinių vartotojų patalpų. Tinkamai įgyvendinus šias nuostatas, operatorius konkretų klientą galės pajungti lengviau ir greičiau, nes nereikės tiesti kabelių pastato viduje – prijungimas vyks namo prieigose. O vartotojai galės lengviau keisti paslaugų teikėją, nesibaimindami, kad dėl to gali tekti sudarkyti naujo pastato interjerą.
Kodėl reglamentas svarbus Lietuvai?
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad šis reglamentas Lietuvai yra itin svarbus ir gali tapti realiu postūmiu šviesolaidinio ryšio plėtrai.
„Šviesolaidinis ryšys šiandien yra toks pat svarbus kaip keliai ar elektros tinklai – be jo neįmanoma skaitmeninė ekonomika, švietimas ar viešųjų paslaugų prieinamumas. Gigabitinės infrastruktūros aktas panaikina daugelį biurokratinių kliūčių ir įpareigoja viešąjį sektorių beiinfrastruktūros valdytojus bendradarbiauti. Tikimės, kad tai išjudins stagnuojančią šviesolaidinių tinklų plėtrą Lietuvoje, ypač regionuose“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė
Šiuo metu šviesolaidinį internetą Lietuvoje turi apie 62 proc. namų ūkių, o kaimiškose vietovėse – tik 13 proc. Pagal šviesolaidinio ryšio prieinamumą Europos Sąjungoje Lietuva užima 14 vietą.
Praktikoje tinklų plėtra neretai susiduria su vietos institucijų ribojimais – kai operatoriams sudėtinga gauti leidimus naudoti viešą infrastruktūrą antenoms ar kitai įrangai įrengti, net jei techninių kliūčių tam nėra. Tokie atvejai pasitaiko ir kurortiniuose miestuose, kur sezono metu ryšio poreikis išauga dešimtimis kartų, o esama infrastruktūra tampa nepakankama.
„Reglamentu siekiama pašalinti tokias problemas – teisės aktas įpareigoja bendradarbiauti. Tai labai svarbus žingsnis, kuris leis spartinti ryšio tinklų plėtrą visoje šalyje“, – sako Jūratė Šovienė. Be to, anot J. Šovienės, reglamentas nustato tik minimalius reikalavimus, privalomus visoms ES šalims, tačiau leidžia nacionaliniu mastu priimti papildomas tinklų plėtrą dar daugiau skatinančias priemones – tad siūloma visoms valstybės institucijoms peržiūrėti savo srities reguliuojančius teisės aktus ir surasti rezervų skatinti itin pralaidžių tinklų plėtrą (pvz., palengvinti šviesolaidžio tiesimą kelio apsaugos zonose ir pan.).
RRT tikisi, kad naujasis reglamentas paskatins platesnes iniciatyvas bendram inžinerinių tinklų, kelių ar geležinkelių planavimui kartu su gigabitinių tinklų diegimu. Tai padėtų mažinti statybų sąnaudas ir spartintų visos šalies skaitmeninę pažangą.
Informacija atnaujinta 2025-11-12
