VEIKLOS SRITYS:

RRT tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinis bendradarbiavimas tampa vis svarbesnis vykstant globalizacijos procesams. RRT veikla dinamiškoje Europos ir tarptautinėje aplinkoje reikalauja suderinto ir lankstaus požiūrio reguliuojant ryšius ir geležinkelių transportą. Lietuvai esant ES bei NATO bendra struktūrine dalimi vis labiau ryškėja standartų, rinkos reguliavimo taisyklių, skirtingų praktikų suderinimo poreikis. Vis svarbesnis tampa dalyvavimas kitų tarptautinių organizacijų veikloje. Aktyvus bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje sudaro sąlygas spartesnei ryšių sektoriaus ir informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje.

  • Europos Sąjunga (ES)

RRT atstovai dalyvauja Europos Komisijos Ryšių komiteto, Radijo spektro komiteto, Telekomunikacijų atitikties įvertinimo ir rinkos priežiūros komiteto, Teisės aktų dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtotės ir paslaugų kokybės gerinimo bendrųjų taisyklių taikymo komiteto,  Radijo spektro politikos grupės ir kitų komitetų bei darbo grupių veikloje.
Komisijos komitetai ir darbo grupės vaidina svarbų vaidmenį, įvertinant norminių ES teisės aktų įgyvendinimą, situaciją rinkoje, rengiant naujas reguliavimo priemones bei kuriant bendrąją ES rinką.

  • Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC)

RRT yra  Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (angl. Body of European Regulators for Electronic Communications – BEREC) narė. BEREC yra įsteigta 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1971, kuris pakeičia reglamentą (EB) Nr. 1211/2009.

BEREC tikslas – plėtoti nacionalinių reguliavimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą su Europos Komisija, kad būtų užtikrintas nuoseklus elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų ES reguliavimo sistemos taikymas visose valstybėse narėse. BEREC padeda biuras, teikiantis BEREC veiklai būtiną ekspertų ir administravimo pagalbą. Darbas BEREC reikšmingas tuo, kad reguliavimo institucijos bendrai sprendžia ES direktyvų praktinio diegimo klausimus, rengia ir skleidžia geriausios reguliavimo praktikos pavyzdžius, bendrus požiūrius, metodikas ar gaires ES reguliavimo sistemos įgyvendinimo srityje, teikia nuomones dėl Europos Komisijos rengiamų teisės aktų projektų, dalinasi patirtimi konkurencijos rinkoje skatinimo, vartotojų interesų gynimo ir kitose srityse. Nagrinėjami naujos kartos tinklų reguliavimo, tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų, rinkų tyrimų ir ekonominės analizės, tinklų neutralumo, vartotojų teisių gynimo ir kiti klausimai.

Nacionalinėms reguliavimo institucijoms atliekant rinkų tyrimus, BEREC užduotis yra teikti nuomones dėl rinkos apibrėžimo, didelę įtaką rinkoje turinčių įmonių ir įpareigojimų joms nustatymo. Tokiu būdu, nuosekliai taikant taisykles, siekiama bendrojoje telekomunikacijų rinkoje užtikrinti vienodas sąlygas sąžiningai konkurencijai, o rinkos konkurencingumas, vedantis į platesnį pasirinkimą, didina naudą vartotojui.

  • Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupė (ERGP)

RRT yra Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės (angl. European Regulators Group for Postal Services – ERGP), kurią sudaro Europos Sąjungos valstybių nacionalinės pašto reguliavimo institucijos, narė. ERGP įkurta Europos Komisijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu 2010/C 217/07. Siekiant plėtoti geriausią reguliavimo praktiką, ERGP tenka svarbus vaidmuo kuriant bendrąją pašto rinką ir užtikrinant ES piliečiams geros kokybės, į vartotoją orientuotas pašto paslaugas. ERGP nagrinėja pašto reguliavimo teisinės sistemos klausimus, nediskriminacinės prieigos prie pašto tinklo, tarptautinių pašto siuntų, galutinių paslaugų vartotojų pasitenkinimo ir rinkos stebėjimo, bendrųjų sąnaudų paskirstymo, universaliųjų paslaugų įpareigojimo sąnaudų apskaičiavimo klausimus. ERGP veikla yra reikšminga ES pašto sektoriaus raidai, siekiant įvertinti rinkos pokyčius, atitinkamai formuoti reguliavimo gaires bei nuosekliai įgyvendinti ES pašto srities teisės aktus.

ERGP pirmininkauja iš jos narių išrinktas pirmininkas. 2015  m. ERGP pirmininkavo RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis.

  • Europos geležinkelių reguliavimo institucijų tinklas (ENRRB)

RRT dalyvauja Europos geležinkelių reguliavimo institucijų tinklo (angl. European Network of Rail Regulatory Bodies – ENRRB) posėdžiuose. ENRRB įsteigtas 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė. Šio tinklo posėdžiuose reguliavimo institucijos, įskaitant RRT, keičiasi informacija apie savo darbą ir praktiką, kylančias problemas įgyvendinant ES teisės aktus, teikia Europos Komisijai informaciją apie nacionalines geležinkelių transporto rinkas. Geležinkelių transporto rinkos reguliuotojų keitimasis informacija ir bendradarbiavimas vykdomas siekiant suderinti sprendimų priėmimą visoje ES.

  • Nepriklausomų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojų grupė (IRG-Rail)

RRT yra Nepriklausomų geležinkelių transporto rinkos reguliuotojų grupės (angl. Independent Regulators’ Group – Rail – IRG-Rail) narė. IRG-Rail grupės tikslas yra palengvinti bendros, konkurencingos, veiksmingos ir tvarios vidaus geležinkelių transporto rinkos sukūrimą Europoje. IRG-Rail veikia kaip savanoriška nacionalinių geležinkelių transporto rinkos reguliuotojų bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir geriausia praktika platforma, siekianti padėti reguliuotojams įveikti kylančius geležinkelių transporto rinkos reguliavimo iššūkius bei skatinti nuoseklaus reguliavimo taikymą visos Europos mastu. IRG-Rail vienija 31 nacionalinį geležinkelių transporto rinkos reguliuotoją iš visos Europos.

  • Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT) ir Europos ryšių biuras (ECO)

Europos mastu harmonizuoto radijo dažnių panaudojimo planavimo ir kitos įvairios radijo spektro valdymo bei telekomunikacijų ir pašto reguliavimo problemos sprendžiamos Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijoje (angl. European Conference of Postal and Telecommunications Administrations – CEPT), konkrečiau – per jos komitetų – Elektroninių ryšių komiteto (ECC), Europos pašto reguliavimo komiteto (CERP) ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) politikos komiteto (Com ITU) – bei jų darbo grupių veiklą. Veiklą koordinuoja nuolatinis Europos ryšių biuras (angl. European Communications Office – ECO).  RRT yra ECO Tarybos narė.

CEPT jungia 48 Europos valstybių ryšių administracijas, t.y., organizacijai priklauso beveik visos Europos valstybės. Radijo ryšio valdymo  ir  telekomunikacijų srityje CEPT bendradarbiauja su Europos Komisija, derindama  pozicijas įvairiais klausimais, Europos Komisijos užsakymu atlikdama ekspertinius tyrimus ir galimybių studijas naujų technologijų diegimo srityje. CEPT siekia užtikrinti radijo ryšio sistemų, telekomunikacijų reguliavimo režimų Europoje suderinamumą ir vientisumą rengdama ir tvirtindama atitinkamus sprendimus ir rekomendacijas. Atsižvelgiant į CEPT  Bendrąją Europos dažnių paskirstymo lentelę, rengiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė. Europos ryšių biuro (ECO) Radijo dažnių informacinė sistema (EFIS ECO Frequency Information System) yra viešai skelbiama internete ir leidžia surasti oficialią informaciją apie radijo dažnių spektrą Europoje.

CEPT užima aktyvią poziciją  strateginio planavimo ir sprendimų priėmimo plotmėje, Europai rengiantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konferencijoms: čia formuojamos bendros Europos šalių pozicijos dėl pasaulinio masto elektroninių ryšių ir pašto reguliavimo, technologijų plėtros, informacinės visuomenės pažangos klausimų. RRT dalyvauja CEPT komitetų bei jų darbo grupių veikloje.

  • Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU)

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (angl. International Telecommunication Union – ITU) yra viena seniausių tarptautinių organizacijų. ITU pirmtakė Tarptautinė telegrafo sąjunga (ITU) buvo įkurta 1865 m. Šiuo metu ITU yra didžiausia pasaulinė telekomunikacijų organizacija, vienijanti 192 valstybes nares. Nuo pat nepriklausomybės ir narystės ITU atkūrimo 1991 metais Lietuva aktyviai dalyvauja ITU veikloje: vykdoma tarptautinė radijo stočių apsauga, jos registruojamos  ITU registre, harmonizuojami radijo dažniai pasauliniu mastu, derinamas radijo ryšio tarnybų darbas, sudaromos regioninės dažnių panaudojimo lentelės. ITU svarba yra ypatinga tuo, kad šioje organizacijoje tarptautiniu mastu paskirstomas radijo dažnių spektras ir geostacionariųjų palydovų pozicijos – riboti ištekliai, be kurių neįmanoma telekomunikacijų veikla, rengiami elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės plėtros planai, todėl dalyvavimas ITU veikloje yra būtinas šaliai, aktyviai vystančiai elektroninius ryšius, kuriančiai žinioms imlią informacinę visuomenę.

ITU išskiriami trys sektoriai: radijo ryšio (ITU-R); telekomunikacijų standartizavimo (ITU-T) ir telekomunikacijų plėtros (ITU-D). Šių sektorių veiklos sfera apima visus telekomunikacijų aspektus, nuo standartų, kurie įgalina sistemų ir įrangos nepriekaištingą sąveiką pasauliniu mastu, nustatymo iki veikimo principų sparčiai augančiam bevielės komunikacijos tinklui aprašymo ir telekomunikacijų infrastruktūros besivystančiame pasaulyje plėtros.

Kas ketverius metus rengiama Aukščiausioji plenarinė konferencija (angl. Plenipotentiary Conference), ITU įstatuose įvardijama kaip aukščiausiasis Sąjungos organas. Būtent Aukščiausioji plenarinė konferencija nustato bendrąją politikos kryptį, reikalingą ITU tikslams siekti, įtakojančią telekomunikacijų raidą, tvirtina organizacijos  biudžetą pagal planuojamą veiklą, poreikius ir galimybes, apsprendžia įmokų į ITU biudžetą dydžius, renka ITU Tarybą, Generalinį sekretorių, jo pavaduotoją ir trijų sektorių biurų vadovus, renka Radijo ryšio reguliavimo valdybą (RRB), svarsto ir priima pasiūlymus dėl ITU Įstatų ir Konvencijos keitimo, nagrinėja kitus klausimus.

ITU organizuojamos Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC) ir Regioninės radijo ryšio konferencijos (RRC) priima sprendimus, susijusius su radijo ryšio valdymu, nustato pagrindines radijo ryšio plėtros kryptis, gaires, priima rekomendacijas, kurios leidžia efektyviau išnaudoti radijo spektrą. Konferencijų metu priimami sprendimai dėl tarptautinės sutarties galią turinčio Radijo ryšio reglamento straipsnių papildymo ir pakeitimo. Vadovaujantis Radijo ryšio reglamentu rengiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė.

Pasaulinė telekomunikacijų plėtros konferencija (WTDC) apibrėžia pasaulinės ir regioninės telekomunikacijų plėtros tikslus ir strategijas, atsižvelgdama į tinklų plėtrą ir modernizavimą, išteklius, reikalingus didinti telekomunikacijų svarbą ir prieigą  prie ryšio paslaugų. WTDC vyksta kas ketverius metus, apibendrindama pažangą, padarytą plėtojant telekomunikacijas besivystančiose šalyse ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei partnerystę tobulinant ryšių infrastruktūrą.

RRT dalyvauja ITU darbo grupėse Lietuvai aktualiausiais elektroninių ryšių, radijo dažnių klausimais, rengiantis Pasaulinėms radijo ryšio konferencijoms, įskaitant radijo ryšio tarnybų naudojimo tam tikrose dažnių juostose suderinamumą, radijo trukdžių nustatymo ir kt. klausimais.

2015–2018 m. Lietuva buvo ITU Tarybos narė, RRT atstovavo Lietuvą ITU Tarybos posėdžiuose.

Lietuvos atstovas, RRT direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Žilinskas 2006–2014 m. dvi kadencijas buvo ITU Radijo ryšio reguliavimo valdybos (RRB) narys ir nagrinėjo  klausimus, susijusius su radijo ryšiu, prisidėjo prie sėkmingo radijo trukdžių klausimų sprendimo tarp ITU valstybių narių. 2009 ir 2014 m. dr. Mindaugas Žilinskas buvo RRB vice-pirmininkas, o 2010 m. – pirmininkas.

Lietuva, atstovaujama RRT, yra ITU Europos regiono Meistriškumo centrų (angl. Centers of Excellence, CoE) priežiūros komiteto pirmininkė 2019–2020 m.

  • Pasaulinė pašto sąjunga (UPU)

Pasaulinė pašto sąjunga (angl. Universal Postal Union – UPU) jungia 191 šalį narę ir sudaro stambiausią pasaulyje pašto paslaugų tinklą, kurio paslaugomis gali naudotis visi Lietuvos gyventojai.  Narystė UPU suteikia galimybę aktyviai dalyvauti pasaulinėje pašto veikloje ir formuoti tolesnes plėtros kryptis.  Lietuva yra prisijungusi prie UPU Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamento.

2008 m. vykusiame Pasauliniame UPU kongrese Lietuva buvo išrinkta  ir 2009–2012 m. buvo UPU Administracinės Tarybos nare. Administracinė Taryba, sudaryta iš 41 valstybės narės, užtikrina UPU veiklos tęstinumą tarp kongresų, vykstančių kas 4 metai, atlieka UPU veiklos priežiūrą, nagrinėja reguliavimo, administracinius, teisinius klausimus.

  • Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO)

Lietuvai tapus NATO nare, RRT atstovai dalyvauja darbiniuose NATO susitikimuose dažnių naudojimo klausimais. Radijo dažniai yra ne tik kiekvienos valstybės ribotas nematerialus turtas, bet ir svarbus išteklius užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą. Naujausios ryšių technologijos ypač sparčiai plėtojamos ir radijo dažniai intensyviai naudojami organizuojant krašto apsaugą, tad reikia atsižvelgti į dažnių naudojimą NATO šalyse, reikalavimus, nustatančius karinių ir civilinių administracijų santykius, pasiskirstant radijo dažnius, jų naudojimo poreikius.

  • Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija (ICANN)

Interneto protokolo adresų, domenų vardų sistemos, šakninių interneto tinklo serverių administravimo funkcijas atlieka Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusi nepelno organizacija Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija (angl. Internet Corporation for Assigned Names and Numbers – ICANN). ICANN yra atsakinga už interneto veiklos stabilumo užtikrinimą, daug dėmesio skiria konkurencijos prieigos prie interneto srityje skatinimui, iš vartotojų kylančioms iniciatyvoms, konsensuso paieškai  ir veikia viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pagrindu.

Viena iš ICANN bendro darbo su viešu sektoriumi formų – korporacijos direktorių valdybai patariantis Vyriausybių patariamasis komitetas (angl. Governmental Advisory CommitteeGAC). Pagrindinė GAC funkcija – patarti ICANN korporacijai viešosios politikos ir atskiroms vyriausybėms aktualiais klausimais. GAC stengiasi ICANN veikloje atstovauti visais nuomonių ir požiūrių įvairovės klausimais bei nustatyti bendrus principus dėl esamų domenų vardų administravimo, naujų vardų skyrimo, atkreipti dėmesį į kultūrinius skirtumus, autorių teisių ir vartotojų interesų apsaugą. GAC yra atvira visų valstybių vyriausybių atstovams. Lietuvai jame atstovauja RRT atstovė.

  • Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)

RRT atstovauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development – OECD ) Ekonominių reguliuotojų tinklo (angl. Network of Economic RegulatorsNER) posėdžiuose, kuriuose dalyvauja daugiau nei 70 reguliavimo institucijų iš viso pasaulio, veikiančių įvairiuose sektoriuose – ryšių, energetikos, vandens, transporto. Tinklo nariai diskutuoja, dalijasi patirtimi, aptaria novatoriškus sprendimus ir reguliavimo institucijų prioritetus. NER kaupia patirtį ir atlieka išsamius tyrimus įvairiomis temomis, vertina reguliavimo institucijų veiklą, plėtoja gaires, kurios padeda reguliavimo institucijoms sėkmingai įveikti kylančius iššūkius, tobulinti savo veiklą, lygiuojantis į aukščiausius standartus.

  • Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

Aiškaus prekybos paslaugomis, įskaitant ir elektroninių ryšių paslaugas, tarptautinio režimo nustatymas yra svarbi Pasaulio prekybos organizacijos darbotvarkės dalis. Tarptautinėmis daugiašalėmis derybomis dėl elektroninių ryšių paslaugų siekiama supaprastinti paslaugų teikėjų patekimą į PPO nepriklausančių šalių rinkas, praplėsti besivystančių šalių dalyvavimo tarptautiniuose susitarimuose galimybes, tarp prekybos partnerių plėtoti technologiškai neutralų požiūrį į elektroninių ryšių paslaugų reguliavimą, vieningai apsibrėžti ir klasifikuoti elektroninių ryšių paslaugas. Lietuvai, kaip ir kitoms Europos Sąjungos narėms, PPO derybose atstovauja ES Komisija. RRT, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, dalyvauja formuojant derybų PPO poziciją.

  • Tarptautinė  interneto karštųjų linijų asociacija (INHOPE)

RRT yra INHOPE asociacijos narė. INHOPE vienija 46 karštąsias linijas 40 šalių, daugiausia Europos Sąjungoje. ,Karštųjų linijų tikslas yra priimti pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį ir (arba) neteisėtą veiką internete. Išnagrinėjus pranešimus ir pasitvirtinus juose esančiai informacijai, pranešimai toliau perduodami tirti atsakingoms teisėtvarkos institucijoms arba kitų šalių karštosioms linijoms, kad neteisėtas arba žalingas turinys būtų kuo greičiau pašalintas iš viešai prieinamų interneto šaltinių.

Lietuvoje veikianti karštoji linija yra pasiekiama internetu. Paspaudę nuorodą ir užpildę specialią formą, galite pranešti  apie neteisėtą ar žalingą turinį internete.

  • Europos patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūros institucijų forumas (FESA)

FESA tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūros įstaigų, suderinti jų veiklą ir rengti bendras pozicijas. Vykdydama savo veiklą, FESA bendradarbiauja su Europos Komisija, Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūra (ENISA), standartizacijos organizacijomis (ETSI ir CEN) ir teikia joms savo pasiūlymus, kaip užtikrinti sklandų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje įgyvendinimą.

RRT atstovas yra FESA valdybos narys (sekretorius) 2016-2019 m.

  • Rytų partnerystės šalių elektroninių ryšių reguliavimo institucijų tinklas (EaPeReg)

RRT dalyvauja EaPeReg tinklo, vienijančio 6 Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – ir ES narių nacionalines ryšių reguliavimo institucijas, veikloje. Tikslas – priartinti Rytų partnerystės šalių elektroninių ryšių reguliavimo sistemą prie ES sistemos, skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą bei keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika su ES narėmis. Vienas iš EaPeReg tinklo prioritetų – siekis sumažinti tarptautinio tarptinklinio ryšio tarifus tarp Rytų partnerystės šalių.

2018 m. RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis buvo EaPeReg tinklo vicepirmininkas.

  • Šiaurės ir Baltijos šalių elektroninių ryšių reguliavimo institucijų tinklas

Šiaurės ir Baltijos šalių elektroninių ryšių reguliavimo institucijų tinklas (angl. Nordic-Baltic Regulators Network, NB Reg) įkurtas 2018 m. Rygoje vykusio Šiaurės ir Baltijos šalių elektroninių ryšių reguliavimo institucijų vadovų susitikimo metu, kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas tarp aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių (Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos) elektroninių ryšių reguliuotojų. RRT yra šio tinklo narė. Tinklas padeda reguliavimo institucijoms tarpusavyje veiksmingiau derinti aktualius ir probleminius klausimus, giliau aptarti elektroninių ryšių rinkų iššūkius ir tendencijas, palengvina bendrų pozicijų aktualiais Europos elektroninių ryšių klausimais rengimą.

Dvišaliu pagrindu RRT daugiausia bendradarbiauja su Baltijos ir Šiaurės šalių nacionalinėmis telekomunikacijų ir pašto reguliavimo institucijomis. Periodiškai rengiamuose Baltijos reguliuotojų susitikimuose aptariami naujausi pokyčiai telekomunikacijų ir pašto srityse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, strateginės svarbos klausimai: elektroninių ryšių ir pašto rinkų liberalizavimas, konkurencijos ir naujų paslaugų skatinimas, tinklų sujungimo reguliavimas. Su kitų bei kaimyninių šalių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis keičiamasi patirtimi rinkos priežiūros, radijo ryšio ir telekomunikacijų galinių įrenginių direktyvos veikimo, telefono ryšio paslaugų kokybės parametrų matavimų, tinklų ir informacijos saugumo bei pašto reguliavimo srityse.

Daugiašaliu ar dvišaliu pagrindu RRT taip pat bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis radijo dažnių koordinavimo srityje.

 

Informacija atnaujinta 2020-02-10