VEIKLOS SRITYS:

Metodinė pagalba

Vadovaudamasi Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 34.3 papunkčiu, RRT teikia institucijoms ir (arba) registrų tvarkytojams, registruojantiems registro objektus metodinę pagalbą Aprašo nuostatų taikymo klausimais.

Metodinė pagalba teikiama dėl šių teisės aktų nuostatų taikymo:

Nr.Teisės aktaiNuoroda
1.2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 patvirtintas Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašas.Aprašas
2.2018 m. birželio 1 d. RRT direktoriaus įsakymas Nr. 1V-526 „Dėl Sąnaudų priskyrimo registro objekto registravimo ir (arba) dokumentų teikimo veikloms reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Sąnaudų priskyrimo aprašas).Sąnaudų priskyrimo aprašas
3.2018 m. gruodžio 20 d. RRT direktoriaus įsakymas Nr. 1V-1255 „Dėl Tipinių atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir kompensuojamų sąnaudų dydžio patikrinimo paslaugų techninių užduočių patvirtinimo“ (toliau – Tipinės techninės užduotys).Tipinės techninės užduotys

 

Jei kiltų klausimų, susijusių su atlyginimo už registro objekto registravimo ir (arba) dokumentų teikimo priežiūra, galite kreiptis tel. 8 5 210 5693, el. paštu rrt@rrt.lt, paštu: Mortos g. 14, LT-03219 Vilnius.

 

Dažniausiai užduodami klausimai
Kas tvirtina atlyginimo už valstybės informacinės sistemos duomenų, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį?

Atlyginimo už valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą dydį tvirtina valstybės informacinės sistemos valdytojas. Atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija. Šie atlyginimų dydžiai gali būti patvirtinti tik gavus RRT išvadą, kad jie apskaičiuoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Patvirtinti dydžiai galioja ne ilgiau nei 3 metus. Institucijos atlyginimo dydžius apskaičiuoja taikydamos susigrąžinimo arba ribinių sąnaudų metodą, kurie nurodyti Atlyginimo už dokumentų, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą dydžių apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-01-10 nutarimu Nr. 45.

Kas tvirtina atlyginimo už registro objekto registravimą dydį?

Atlyginimo už registro objekto registravimą dydį tvirtina Vyriausybė arba žinybinio registro valdytojas, kai žinybinį registrą įsteigė Vyriausybei neatskaitinga institucija ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui. Šio atlyginimo dydis gali būti tvirtinamas tik gavus RRT išvadą, kad atlyginimo dydis apskaičiuotas laikantis teisės aktų reikalavimų. Registrų tvarkytojai, registruojantys registro objektą, atlyginimo už registro objekto registravimą dydžius apskaičiuoja taikydami sąnaudų susigrąžinimo metodą, nurodytą Atlyginimo už registro objekto registravimą dydžių apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-01-10 nutarimu Nr. 45 (su vėlesniais pakeitimais).

Ar man, kaip juridiniam asmeniui, visada privalu gauti RRT išvadą prieš tvirtinant atlyginimų už dokumentų teikimą dydžius?

Prieš tvirtinant atlyginimų už dokumentų teikimą dydžius, RRT išvada reikalinga visiems registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams.  Vyriausybės 2018-01-10 nutarimu Nr. 45 patvirtinto Atlyginimo už dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias paslaugas, arba vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojus. Kitoms institucijoms (ne registrų ir ne valstybės informacinių sistemų tvarkytojams) RRT išvada reikalinga tik tuomet, kai jų pajamos už dokumentų teikimą per kalendorinius metus, einančius prieš kalendorinius metus, kuriais skaičiuojami ar perskaičiuojami atlyginimo dydžiai, viršija 3 tūkst. Eur.

Kada dokumentas laikomas pakartotinai naudojamu? Ar knygos, žurnalo, rankraščio ar kito dokumento kopija, kuri vartotojui suteikiama už nedidelį mokestį, padengiant medžiagų, kopijavimo įrenginio eksploatacijos ir pan. sąnaudas, yra pakartotinai naudojamas dokumentas?

Dokumentas laikomas pakartotinai naudojamu, jei tenkinamos dvi sąlygos: 1) pirminis dokumentas turėjo būti parengtas institucijos jai vykdant viešojo administravimo funkciją ir 2) dokumentas turi būti naudojamas kitu tikslu nei tas, dėl kurio buvo parengtas. Pavyzdžiui, bibliotekų teikiamos tradicinės dokumentų (t. y. knygų, žurnalų, laikraščių, rankraščių ir pan.) kopijavimo paslaugos netenkina pirmosios sąlygos, todėl šios kopijavimo paslaugos nėra laikytinos dokumentų teikimu pakartotinai naudoti ir paslaugų kainai apskaičiuoti nėra taikomos Vyriausybės 2018-01-10 nutarimu Nr. 45 patvirtinto Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos. Tais atvejais, kai, pavyzdžiui, biblioteka, įgyvendindama saugomų paveldo objektų skaitmeninimo projektus, sukūrė knygų, rankraščių ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas, tai tokių skaitmeninių kopijų naudojimas kitu tikslu nei saugomų paveldo objektų išsaugojimas laikytinas dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, todėl atlyginimo už šias paslaugas dydžiui apskaičiuoti turi būti taikomos Aprašo nuostatos.

Ar institucija, turinti kelis registrus ar valstybės informacines sistemas, gali sukurti vieną aprašą visiems registrams ar valstybės informacinėms sistemoms?

Institucija turi pasirinkimo teisę: jei registrai ar valstybės informacinės sistemos savo struktūrinėmis dalimis yra visiškai identiški, juos sudaro tie patys funkciniai vienetai, sąnaudų skirstymui naudojami tie patys nešikliai, tuomet gali būti rengiamas vienas aprašas (detalizuojant informaciją apie kiekvieną atskirą registrą). Priešingu atveju tikslinga būtų kiekvienam registrui parengti atskirą aprašą.

Kuo skiriasi sąvoka „dokumentų bazė“ nuo sąvokos „duomenų bazė“?

Institucijos dokumentai ir kita su jos veiklos procesais susijusi informacija yra saugoma struktūrizuotoje, susistemintoje ir saugioje dokumentų ir (arba) duomenų bazėje.

Dokumentų bazė — institucijos veiklai užtikrinti parengtų dokumentų ir jų valdymo techninių bei programinių priemonių visuma, pavyzdžiui, institucijos turima dokumentų valdymo informacinė sistema. Dokumentų bazei negali būti priskiriami institucijos turimi registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos, valstybės informacinės sistemos duomenys.

Duomenų bazė — pagal kokį nors požymį susijusių ir kompiuteriu apdorojamų registro ar valstybės informacinių sistemų duomenų visuma bei informacinėmis technologijomis teikiama veikla. Duomenų bazėje saugomi ir apdorojami registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos, valstybės informacinės sistemos duomenys.

Kuo skiriasi bendrųjų paslaugų funkcinis vienetas nuo galutinių paslaugų funkcinio vieneto?

Bendrosios institucijos veiklos funkcinį vienetą sudaro institucijos veiklos, tiesiogiai nesusijusios su konkrečia galutine paslauga, tačiau būtinos savarankiškam institucijos funkcionavimui užtikrinti, pavyzdžiui, vadovavimas institucijai, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas ir pan. Bendrosios institucijos veiklos funkcinio vieneto sąnaudos sąnaudų nešikliais turėtų būti paskirstomos visoms institucijos teikiamoms paslaugoms.

Galutinių paslaugų teikimo funkcinį vienetą sudaro institucijos veiklos, tiesiogiai susijusios su institucijos teikiamomis galutinėmis dokumentų teikimo paslaugomis. Šios veiklos gali būti skirstomos į:

  • veiklas, tiesiogiai susijusias su dokumentų sukūrimo veiklomis, pavyzdžiui, duomenų modelio (licencijavimo, panaudojimo, formatų ir pan.) sąlygų, dokumentų ar dokumentų rinkinių paruošimas; duomenų teikimo būdo techninio modelio parinkimas; techninės ir programinės įrangos, skirtos dokumentams ir (arba) dokumentų rinkiniams teikti, kūrimas, priežiūra ir plėtra; užsakytų duomenų ir dokumentų paruošimas, dokumentų spausdinimas ir (arba) įrašymas į išorines laikmenas;
  • veiklas, tiesiogiai susijusias su dokumentų teikimo veiklomis, pavyzdžiui, ryšio infrastruktūros priežiūra ir administravimas; kibernetinės ir duomenų saugos užtikrinimas; duomenų ir dokumentų teikimo (įskaitant sutarčių sudarymą, gavėjų patikras, mokėjimų administravimą ir pan.) administravimas; duomenų ir dokumentų pristatymas (pavyzdžiui, paštu);

Visos aukščiau išvardintų galutinių paslaugų teikimo funkcinio vieneto veiklų sąnaudos tiesiogiai priskiriamos konkrečioms galutinėms paslaugoms, nulėmusioms tų sąnaudų atsiradimą (susiformavimą).   

Kas yra sąnaudų nešiklis?

Sąnaudų nešiklis yra logiškai ir ekonomiškai pagrįstas sąnaudų vertinimo kriterijus, pagal kurį patirtos sąnaudos gali būti perskirstomos. Pavyzdžiui, norint paskirstyti šildymo sąnaudas galutinėms paslaugoms, sąnaudų nešikliu galėtų būti plotas; darbo užmokesčio sąnaudų nešikliu – darbuotojų/etatų skaičius, ir pan. Sąnaudų nešikliai turi būti parenkami vadovaujantis logika, atsižvelgiant į sąnaudų prigimtį.

Ar taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimai, jei atlyginimo už registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą dydis nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis?

Ne, netaikomi.

Informacija atnaujinta 2020-11-18