RRT, reaguodama į pastaruoju metu kylančias visuomenės reakcijas ir plintančią dezinformaciją 5G ryšio tema, teikia išaiškinimus dėl šios technologijos ypatybių ir esminių veikimo principų. Susirūpinimą dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie 5G poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir sąsajas su COVID-19 išreiškia ir Europos Komisija, ir kitų Europos Sąjungos šalių nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje galioja aukščiausi pasaulyje vartotojų apsaugos standartai, visuomenės sveikatos apsaugai ir piliečių saugumui teikiama pirmenybė. Tokie patys aukščiausi saugumo standartai taikomi ir naujai e. ryšių technologijos kartai.
- 5G – tai šiuo metu visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa, tais pačiais radijo bangų sklidimo principais pagrįstas ryšys. Pavadinimas 5G reiškia „penktoji mobiliojo ryšio karta“. Nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio. 3G ir 4G ryšį jau daug metų (3G nuo 2001 m., o 4G nuo 2011 m.) kasdien naudojame balso ir duomenų perdavimui. 5G nėra išskirtinė technologija – tai tos pačios 4G technologijos standarto naujesnė versija, kuri savo techniniais sprendimais užtikrina didesnę duomenų perdavimo spartą, mažesnę signalo perdavimo delsą ir galimybes aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu. Tai suteikia galimybę nuotoliniu būdu teikti daugiau pažangių paslaugų ir sprendimų įvairiose srityse, tokiose kaip sveikatos priežiūra, energetika, transportas ar švietimas.
- Numatoma, kad 5G (ir būsimi 6G) radijo ryšio tinklai, ypač veiksiantys aukštesnėse radijo dažnių juostose, naudos daug mažesnės galios stotis su išmaniosiomis antenomis, kurios užtikrins daug geresnę aprėptį ir didesnę ryšio spartą, lyginant su dabartinėmis sistemomis. Svarbus vaidmuo numatomas ir mažos aprėpties stotims, kurios bus mažiau matomos ir skleis mažesnę elektromagnetinę spinduliuotę. Jos iš esmės panašios į mums gerai pažįstamus, plačiai namuose, įstaigose, biuruose, viešosiose erdvėse naudojamus „WiFi“ įrenginius.
- Jokio ryšio tarp 5G ir COVID-19 nėra. Neseniai paskelbtame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime nurodoma: „Virusai negali keliauti radijo bangomis/mobiliaisiais tinklais. COVID-19 plinta per kvėpavimo takų lašeliais, kai užkrėstas asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Žmonės taip pat gali užsikrėsti liesdami užterštą paviršių, o tada akis, burną ar nosį. COVID-19 plinta daugelyje šalių, kurios neturi 5G mobiliųjų tinklų.“ 5G yra naujos kartos mobiliojo tinklo technologija, perduodama nejonizuojančiomis radijo bangomis, todėl neįmanoma, kad ji virusui darytų kokį nors poveikį.
- Elektromagnetinių bangų poveikis. Dabartinės mokslinės žinios, viešai skelbiamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), rodo, kad nors šioje srityje jau atlikta ir toliau vykdoma itin daug mokslinių tyrimų, esami moksliniai įrodymai nepatvirtina, kad žemo lygio elektromagnetiniai laukai (tokie, kokie sklinda iš radijo ir televizijos stočių, mobiliojo ryšio bazinių stočių ir pan.) galėtų sukelti kokias nors pasekmes žmogaus sveikatai. ES nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų ribos, vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) [1] gairėmis. Lietuvoje nustatytos elektromagnetinės spinduliuotės normos atitinka europines. Be to, bet kokiai radijo įrangai, naudojamai ES, keliami aukščiausi sveikatos apsaugos ir saugumo reikalavimai, aprašyti suderintuose ir visose valstybėse narėse taikomuose standartuose.
- Lietuvoje atsakingai vykdomas 5G diegimo procesas. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, vykdo Europos Komisijos sprendimus dėl šios technologijos plėtros. RRT šiame diegimo procese atsakinga už radijo dažnių paruošimą ir jų perdavimą paslaugas ketinantiems teikti operatoriams. Šiuo metu RRT rengiasi aukciono procedūroms, kurių metu bus suteikta teisė naudoti radijo dažnius. Aukcioną numatoma skelbti 2020 m. pabaigoje, tačiau, kaip ir ankstesnių aukcionų metu, skiriant dažnius nebus nustatoma, kokia technologija turės būti diegiama: dažnius gavę operatoriai juos galės naudoti tiek jau esamoms 4G, tiek naujoms 5G technologijoms vystyti, atsižvelgdami į paslaugų naudotojų poreikius. RRT primena, kad Lietuvoje 2018 metų gruodį buvo atlikti pirmieji nekomerciniai 5G bandymai. Šiuo metu kol kas neveikia nė viena 5G stotis, operatoriai dar tik rengiasi perėjimui prie naujos, spartesnės technologijos.
- Draudžiama skelbti informacija. Kaip rodo ir kitų šalių patirtis, socialinėje žiniasklaidoje bandoma platinti pranešimus, susiejančius 5G su koronaviruso protrūkiu, kuriais siekiama kelti sumaištį ir neramumus šiuo ir taip sudėtingu visuomenei laikotarpiu. RRT, vykdydama interneto karštosios linijos „Švarus internetas“ funkcijas, atsižvelgdama į įvykius kitose šalyse, kuomet skatinama niokoti 5G bokštus, ir matydama informaciją, platinamą tam tikrose Lietuvos socialinių tinklų grupėse 5G tema, primena, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsniu, draudžiama skelbti informaciją, kurstančią neapykantą ir smurtą. Apie pastebėtą neteisėtą turinį galima pranešti https://svarusinternetas.lt/.
Daugiau patikimos informacijos apie 5G, elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai ir kitus aktualius klausimus rasite tinklalapiuose:
„Coronavirus disease (COVID-19) advice for the public: Myth busters“: Pasaulio sveikatos organizacijos medžiaga: https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/advice-for-public/myth-busters
„Electromagnetic fields and 5G“: Europos Komisijos informacija: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/electromagnetic-fields-and-5g
„Fighting disinformation“: Europos Komisijos medžiaga apie dezinformaciją COVID-19 tema: https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/health/coronavirus-response/fighting-disinformation_en
„Effects of 5G wireless communication on human health”: Europos Parlamento medžiaga:
https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/646172/EPRS_BRI(2020)646172_EN.pdf
„Does electromagnetic field exposure endanger health?“: Europos Komisijos medžiaga apie naujųjų technologijų poveikį sveikatai:
https://ec.europa.eu/health/scientific_committees/docs/citizens_emf_en.pdf
„Electromagnetic Field (EMF) measurements near 5G mobile phone base stations”: Ofcom (Jungtinės Karalystės e. ryšių reguliuotojo) tyrimo ataskaita:
Elektromagnetinės spinduliuotės normos Lietuvoje suvienodintos su europinėmis: LR Sveikatos apsaugos ministerijos medžiaga
[1] ICNIRP yra nepriklausoma ne pelno siekianti mokslinė organizacija, įsikūrusi Vokietijoje, kurią 1992 m. įkūrė Tarptautinė radiacinės saugos asociacija (IRPA) ir kuri specializuojasi apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės srityje. Grupę pripažįsta ir remia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Kaip pristatė ICNIRP, ICNIRP išteklius sudaro iš nacionalinių ir tarptautinių viešųjų institucijų, tokių kaip Vokietijos federalinė aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerija (BMU), iš Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos („EOSI“) 2014–2020 m. ir iš IRPA gautos subsidijos susitikimams ar seminarams organizuoti, ir iš privačių asmenų ir įmonių, niekaip nesusijusių su nejonizuojančių spinduliuočių, išvardintų ICNIRP rėmėjų ataskaitoje, sritimi. ICNIRP reikalauja, kad paramos skyrėjai neturėtų jokių interesų: jos nariai negali būti įdarbinti šioje pramonėje, privalo laikytis ICNIRP nepriklausomybės politikos ir viešai deklaruoti savo asmeninius interesus. ICNIRP metinė finansinė ataskaita skelbiama tinklalapyje https://www.icnirp.org/en/about-icnirp/funding-governance/index.html.
Mobiliojo ryšio kartotuvas (angl. Cellular Repeater / Cell Phone Signal Booster) priklauso elektroninių prietaisų grupei, kurio paskirtis priimti signalą ir pastiprinus arba pakeitus kryptį perduoti toliau. Dažniausias tokios įrangos panaudojimo būdas – išplėsti mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo aprėptį. Tinklo planavimas, vadovaujantis RRT leidime naudoti radijo dažnius (kanalus) nurodytomis sąlygomis, yra išimtinė mobiliojo ryšio operatoriaus teisė. Bet koks mobiliojo ryšio tinklo elemento, įskaitant mobiliojo ryšio kartotuvus, naudojimas be operatoriaus žinios yra neleistinas. Atsakingi tokios įrangos pardavėjai visada apie tai įspėja pirkėjus.
Už neteisėtą radijo ryšio įrenginių (įskaitant ir mobiliojo ryšio kartotuvų) naudojimą numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnyje.
Susidūrėte su ryšio problemomis Lietuvos pasienyje? Jūsų mobilus įrenginys prisijungia prie kaimyninės šalies operatoriaus tinklo? RRT dalijasi parengta informacija apie ryšio ypatumus esant šalia kaimyninių šalių sienų.
Pasienio zonoje egzistuoja tam tikra mobiliojo ryšio tinklų aprėpties problema. Jos priežastys nėra paprastos. Iš dalies taip yra todėl, kad visą mobiliems 2G tinklams, dažniausiai naudojamiems balso telefonijai, skirtą radijo dažnių resursą esame pasidalinę su kaimynais lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties Lietuvos operatorių dalies kanalų signalai sklinda toliau už sienos į kaimynų teritoriją, analogiškai kitais kanalais kaimynų operatoriai įsiskverbia į mūsų teritoriją. Techniniai lygiateisiškumo principai įtvirtinti tarptautinių institucijų rekomendacijose ir dvišaliuose susitarimuose, laikantis lygiateisės prieigos prie spektro ir visiško pariteto principų. Todėl kaimyninės šalys išskirtinio pranašumo šiuo aspektu neturi.
Mobiliojo ryšio telefonas įprastai yra užprogramuotas jungtis prie stipriausią signalą siunčiančios operatoriaus bazinės stoties – tai gali būti jūsų operatoriaus stotis arba stotis, kuri priklauso ryšio paslaugas užsienyje (angl. „roaming“) teikiančiam operatoriui, t. y. kaimyninės šalies operatoriui. Telefono aparatas nuolat pasitikrina ryšį su bazine stotimi ir jeigu ryšys prastas ar bazinėje stotyje užimti visi radijo ryšio kanalai, jungiasi prie kitos bazinės stoties. Tai vadinama automatiniu tinklo pasirinkimu. Tam tikromis sąlygomis, kai jūsų operatoriaus bazinių stočių signalas silpnas, nėra laisvų radijo ryšio kanalų arba bazinė stotis yra išjungta, ta kita stotimi, kurią pasirinks jūsų telefonas, gali tapti užsienio šalies operatoriaus bazinė stotis. Tokių prisijungimų tikimybė yra tuo didesnė, kuo esate arčiau pasienio zonos. Todėl rankinis operatoriaus tinklo pasirinkimas pasienio gyventojams iš esmės išsprendžia tarptinklinio sujungimo ir didesnio apmokestinimo problemą.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra vietovių, kurių operatorių tinklai neaprėpia. Kadangi mobiliojo ryšio tinklų išdėstymas ir vystymo strategija priklauso nuo komercijos ir konkurencijos principų, operatoriai, įvertinę sąnaudas ir investicijų atsiperkamumą, savarankiškai priima sprendimus dėl tinklų plėtros. RRT, išduodama leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus) ir siekdama užtikrinti efektyvų riboto ištekliaus naudojimą, gali nustatyti tik minimalius tinklo plėtros reikalavimus.
Kitas šios problemos aspektas yra susijęs su radijo bangų sklidimo savybėmis. Didelę įtaką radijo bangų sklidimui turi vietovės reljefas, teritorijos miškingumas ir gelžbetoninės pastatų konstrukcijos. Taip pat nemažai sunkumų įrengti bazines stotis atsiranda saugomose teritorijose. Todėl kartais, net esant geriems operatorių norams, tam tikros teritorijos yra prasčiau aprėpiamos. Kai kur šias problemas tikimasi išspręsti vykdant valstybinius plačiajuosčio tinklo plėtros projektus.
Jei vartotojų gyvenamoji vieta patenka į teritoriją, kurioje ryšys yra prastas, ir dėl to negalima prisiskambinti skubios pagalbos numeriu 112, rekomenduojame kreiptis pagalbos į specialistus (pvz., savo operatorių), kurie padės įsirengti išorines antenas, kur kas pagerinančias ryšį su mobiliojo ryšio bazine stotimi.
Radijo ryšio slopinimo įrenginiai, skirti arba pritaikyti bloginti, trukdyti ar nuolat pertraukti teisėtai veikiantį radijo ryšį, kelia grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kokių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui.
Pažymėtina, kad radijo ryšio slopinimo įrenginiai dėl jų veikimo paskirties slopinti radijo ryšį iš esmės neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo.
Radijo ryšio slopintuvai negali būti tiekiami į rinką, naudojami ir laikomi, išskyrus atvejus, kai šie įrenginiai yra tiekiami valstybės institucijoms, atliekančioms joms įstatymų priskirtas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos bei valstybės sienos apsaugos funkcijas, kurioms yra suteikta teisė naudoti šiuos įrenginius objektyviai pagrįstais atvejais.
Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje apibrėžta, kad judrioji stotis – tai judriosios tarnybos stotis ryšiui palaikyti judant arba sustojus tiksliai neapibrėžtose vietose. Todėl manytume, kad Kelių eismo taisyklių 20 punkte yra kalbama apie visas mobiliojo ryšio priemones. Draudimas naudotis ryšio priemonėmis nustatytas, tik jeigu jomis naudojamasi rankomis, ir neapima ryšio priemonių su taip vadinama laisvų rankų įranga naudojimo motorinių transporto priemonių, traktorių ar savaeigių mašinų judėjimo metu.
Manytume, kad Jūs kalbate apie taip vadinamas CB arba PR27 stoteles. Jų naudojimo sąlygos nustatytos Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąraše.
Radijo dažnių naudojimo plane yra nustatyta, kad PR27 yra asmeninio nekomercinio naudojimo mobiliojo radijo ryšio įrenginiai, todėl gali būti naudojami tik fizinio asmens asmeniniams poreikiams tenkinti. Naudojimas įmonės reikmėms prieštarautų nurodyto teisės akto nuostatoms ir būtų neteisėtas.
Populiarėja aviamodelių valdymas. Vis sudėtingesnė įranga naudojama, todėl natūralu, kad pasitaiko įvairių nesusipratimų.
Problema yra ta, kad dažnai mūsų rinkoje pasirodo radijo ryšio įrenginiai, kurių naudojimas Lietuvoje (ir visoje Europos Sąjungoje) yra neleistinas. Neretai tokie įrenginiai pigesni už Europos rinkai tinkamus analogus.
Europoje FPV (angl. First Person View arba Flight Per Video) reikmėms naudojama 2.4 GHz radijo dažnių juosta. Taip vadinamą nelicencijuojamą radijo dažnių naudojimą nustato Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašas su visais priedais.
Aviamodelių valdymui (t.y. telemetrijai, valdymo komandoms perduoti) skirti radijo dažniai ir jų naudojimo sąlygos:
| Radijo dažnių juosta, radijo dažniai (kanalai) | Didžiausia leistina spinduliuotės galia | Papildomi įrenginių sąsajos techniniai parametrai, prieigos prie radijo spektro ir radijo trukdžių slopinimo reikalavimai | Kiti radijo dažnių, radijo dažnių kanalų naudojimo ribojimai | Susiję teisės aktai, standartai ir kiti dokumentai |
| 34,995–35,225 MHz | 100 mW e.r.p. | Kanalų atskyrimas 10 kHz. | Tik aviamodelių valdymui. | EN 300 220* ERC/DEC/(01)11 ERC/REC 70–03 |
| 40,665 MHz, 40,675 MHz, 40,685 MHz, 40,695 MHz | 100 mW e.r.p. | Kanalų atskyrimas 10 kHz. | EN 300 220* ERC/DEC/(01)12 ERC/REC 70–03 |
* Taikoma radijo dažnių, radijo dažnių kanalų planavimui.
Vaizdo informacijai perduoti tinkama radijo dažnių juosta ir naudojimo sąlygos yra šios:
| Radijo dažnių juosta | Didžiausia leistina spinduliuotės galia, spinduliuotės galios tankis | Papildomi įrenginių sąsajos techniniai parametrai, prieigos prie radijo spektro bei radijo trukdžių slopinimo reikalavimai | Kiti radijo dažnių, radijo dažnių kanalų naudojimo ribojimai | Susiję teisės aktai, standartai ir kiti dokumentai |
| 2400–2483,5 MHz | 100 mW EIRP 100 mW/100 kHz EIRP** 10 mW/MHz EIRP*** | LBT ir DAA turi atitikti privalomus reikalavimus**** | Tik plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemų mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams. | 2009/381/EB 2013/752/ES EN 300 328* ERC/REC 70–03 |
* Taikoma radijo dažnių, radijo dažnių kanalų planavimui.
** Jei naudojamas šuoliškasis (angl. frequency hopping) radijo dažnio moduliavimas.
*** Jei naudojamas nešuoliškasis radijo dažnio moduliavimas.
**** Taikomi prieigos prie radijo spektro ir radijo trukdžių mažinimo būdai turi užtikrinti bent tokias eksploatacines charakteristikas, kokios pasiekiamos taikant pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL 2014 L 153, p. 62), priimtuose atitinkamuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus.
Belaidės prieigos sistemų, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus (WAS/RLAN), mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai, plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemų mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai ir plačiajuostės fiksuotosios belaidės prieigos radijo ryšio įrenginiai (BFWA) naudojami neinterferencine teise.
Po 1990 m. užfiksuoti keli nelegalaus transliavimo (radijo programų siuntimo) atvejai.
