VEIKLOS SRITYS:

DUK. Radijo ryšys

Ką turi žinoti mobilaus ryšio vartotojas apie ryšį pasienio zonoje?

Susidūrėte su ryšio problemomis Lietuvos pasienyje, jūsų mobilus įrenginys prisijungia prie kaimyninės šalies operatoriaus tinklo? RRT dalijasi parengta informacija apie ryšio ypatumus esant šalia kaimyninių šalių sienų.


Pasienio zonoje egzistuoja tam tikra mobiliojo ryšio tinklų aprėpties problema. Jos priežastys nėra paprastos. Iš dalies taip yra todėl, kad visą mobiliems 2G tinklams, dažniausiai naudojamiems balso telefonijai, skirtą radijo dažnių resursą esame pasidalinę su kaimynais lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties Lietuvos operatorių dalies kanalų signalai sklinda toliau už sienos į kaimynų teritoriją, analogiškai kitais kanalais kaimynų operatoriai įsiskverbia į mūsų teritoriją. Techniniai lygiateisiškumo principai įtvirtinti tarptautinių institucijų rekomendacijose ir dvišaliuose susitarimuose, laikantis lygiateisės prieigos prie spektro ir visiško pariteto principų. Todėl kaimyninės šalys išskirtinio pranašumo šiuo aspektu neturi.

Mobiliojo ryšio telefonas įprastai yra užprogramuotas jungtis prie stipriausią signalą siunčiančios operatoriaus bazinės stoties – tai gali būti jūsų operatoriaus stotis arba stotis, kuri priklauso ryšio paslaugas užsienyje (roaming) teikiančiam operatoriui, t. y. kaimyninės šalies operatoriui. Tai vadinama automatiniu tinklo pasirinkimu. Telefono aparatas nuolat pasitikrina ryšį su bazine stotimi ir jeigu ryšys prastas, ar bazinėje stotyje užimti visi radijo ryšio kanalai – jungiasi prie kitos bazinės stoties. Tam tikromis sąlygomis, kai jūsų operatoriaus bazinių stočių signalas silpnas, nėra laisvų radijo ryšio kanalų arba bazinė stotis yra išjungta, ta kita stotimi, kurią pasirinks jūsų telefonas, gali tapti užsienio šalies operatoriaus bazinė stotis. Tokių prisijungimų tikimybė yra tuo didesnė, kuo esate arčiau pasienio zonos. Todėl rankinis operatoriaus tinklo pasirinkimas pasienio gyventojams iš esmės išsprendžia tarptinklinio sujungimo bei didesnio apmokestinimo problemą.

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra vietovių, kurių operatorių tinklai neaprėpia. Kadangi mobiliojo ryšio tinklų išdėstymas bei vystymo strategija priklauso nuo komercijos bei konkurencijos principų, operatoriai, įvertinę sąnaudas bei investicijų atsiperkamumą, savarankiškai priima sprendimus dėl tinklų plėtros. RRT, išduodama leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus) ir siekdama užtikrinti efektyvų riboto ištekliaus naudojimą, gali nustatyti tik minimalius tinklo plėtros reikalavimus.

Kitas šios problemos aspektas yra susijęs su radijo bangų sklidimo savybėmis. Didelę įtaką radijo bangų sklidimui turi vietovės reljefas, teritorijos miškingumas bei gelžbetoninės pastatų konstrukcijos. Taip pat nemažai sunkumų įrengti bazines stotis atsiranda saugomose teritorijose. Todėl kartais, net esant geriems operatorių norams, tam tikros teritorijos yra prasčiau aprėpiamos. Kai kur šias problemas tikimasi išspręsti vykdant valstybinius plačiajuosčio tinklo plėtros projektus.

Jei vartotojų gyvenamoji vieta patenka į teritoriją, kurioje ryšys yra prastas ir kyla problema prisiskambinti skubios pagalbos numeriu 112, rekomenduojame kreiptis pagalbos į specialistus (pvz. savo operatorių), kurie padės įsirengti išorines antenas, ženkliai pagerinančias ryšį su mobiliojo ryšio bazine stotimi.

Radijo ryšio slopinimo įranga. Ar tai legalu? Ar prekyba tokia technika yra leidžiama?

Radijo ryšio slopinimo įrenginiai, skirti arba pritaikyti bloginti, trukdyti ar nuolat pertraukti teisėtai veikiantį radijo ryšį, kelia grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kokių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui.

Pažymėtina, kad radijo ryšio slopinimo įrenginiai dėl jų veikimo paskirties, t. y. slopinti radijo ryšį, iš esmės neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo.

Radijo ryšio slopintuvai negali būti teikiami į rinką, naudojami ir laikomi, išskyrus atvejus, kai šie įrenginiai yra tiekiami valstybės institucijoms, atliekančioms joms įstatymų priskirtas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos bei valstybės sienos apsaugos funkcijas, kurioms yra suteikta teisė naudoti šiuos įrenginius objektyviai pagrįstais atvejais.

Kelių eismo taisyklėse rašoma: „20. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.“ Kur galima rasti apibrėžimą, kas tai yra „mobiliojo ryšio priemonė“, t.y. ar tai apima tik mobilius telefonus, ar ir kitas automobilyje naudojamas radijo stotis (profesionalaus naudojimo, CB, radijo mėgėjų ir pan.)?

Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje yra apibrėžta judrioji stotis – judriosios tarnybos stotis ryšiui palaikyti judant arba sustojus tiksliai neapibrėžtose vietose metu. Todėl manytume, kad šiuo atveju yra kalbama apie visas mobiliojo ryšio priemones. Tačiau draudimas naudotis ryšio priemonėmis nustatytas su išlyga, „jeigu jomis naudojamasi rankomis“, todėl taip vadinamos „laisvų rankų“ įrangos naudojimas nedraudžia ryšio priemonių naudojimo ir motorinių transporto priemonių, traktorių ar savaeigių mašinų judėjimo metu.

Mūsų įmonė nori pastatyti radijo stotelę, kuri veiks tuo pačiu dažniu, kokiu naudojasi krovininių automobilių vairuotojai. Prie įmonės pastatyti stendą su informacija vairuotojams, kad jiems reikia persijungti į tam tikrą kanalą ir susisiekti su dispečeriu. Ar mums reikia kokių nors leidimų, ar kitų dokumentų?

Manytume, kad Jūs kalbate apie taip vadinamas CB arba PR27 stoteles. Jų naudojimo sąlygos nustatytos Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąraše.

Radijo dažnių naudojimo plane yra nustatyta, kad PR27 yra asmeninio nekomercinio naudojimo mobiliojo radijo ryšio įrenginiai, todėl gali būti naudojami tik fizinio asmens asmeniniams poreikiams tenkinti. Naudojimas įmonės reikmėms prieštarautų nurodyto teisės akto nuostatoms ir būtų neteisėtas.

Gal galite pasakyti, kokie radijo dažniai naudotini ir nelicencijuoti bei kokio maksimalaus galingumo įrenginius galima naudoti mėgėjiškam radijo ryšiui: modelių valdymui ir vis populiarėjančiam FPV video transliavimui?

Populiarėja aviamodelių valdymas. Vis sudėtingesnė įranga naudojama, todėl natūralu, kad pasitaiko įvairių nesusipratimų.

Problema yra ta, kad dažnai mūsų rinkoje pasirodo radijo ryšio įrenginiai, kurių naudojimas Lietuvoje (ir visoje Europos Sąjungoje) yra neleistinas. Neretai tokie įrenginiai pigesni už Europos rinkai tinkamus analogus.

Europoje FPV (angl. First Person View arba Flight Per Video) reikmėms naudojama 2.4 GHz radijo dažnių juosta. Taip vadinamą nelicencijuojamą radijo dažnių naudojimą nustato Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašas su visais priedais.

Pačių aviamodelių valdymui (t.y. telemetrijos, valdymo komandų perdavimui) skirti radijo dažniai ir jų naudojimo sąlygos:

Radijo dažnių juosta, radijo dažniai (kanalai)Didžiausia leistina spinduliuotės galiaPapildomi įrenginių sąsajos techniniai parametrai, prieigos prie radijo spektro bei radijo trukdžių slopinimo reikalavimaiKiti radijo dažnių, radijo dažnių kanalų naudojimo ribojimaiSusiję teisės aktai, standartai ir kiti dokumentai
34,995–35,225 MHz100 mW e.r.p.Kanalų atskyrimas 10 kHz.Tik aviamodelių valdymui.EN 300 220*
ERC/DEC/(01)11
ERC/REC 70–03
40,665 MHz, 40,675 MHz, 40,685 MHz, 40,695 MHz100 mW e.r.p.Kanalų atskyrimas 10 kHz.EN 300 220*
ERC/DEC/(01)12
ERC/REC 70–03

* Taikoma radijo dažnių, radijo dažnių kanalų planavimui.

Video informacijai perduoti tinkama radijo dažnių juosta ir naudojimo sąlygos yra šios:

Radijo dažnių juostaDidžiausia leistina spinduliuotės galia, spinduliuotės galios tankisPapildomi įrenginių sąsajos techniniai parametrai, prieigos prie radijo spektro bei radijo trukdžių slopinimo reikalavimaiKiti radijo dažnių, radijo dažnių kanalų naudojimo ribojimaiSusiję teisės aktai, standartai ir kiti dokumentai
2400–2483,5 MHz100 mW EIRP
100 mW/100 kHz EIRP**
10 mW/MHz EIRP***
LBT ir DAA turi atitikti privalomus reikalavimus****Tik plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemų mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams.2009/381/EB
2013/752/ES
EN 300 328*
ERC/REC 70–03

* Taikoma radijo dažnių, radijo dažnių kanalų planavimui.
** Jei naudojamas šuoliškasis (angl. frequency hopping) radijo dažnio moduliavimas.
*** Jei naudojamas ne šuoliškasis radijo dažnio moduliavimas.
**** Taikomi prieigos prie radijo spektro ir radijo trukdžių mažinimo būdai turi užtikrinti bent tokias eksploatacines charakteristikas, kokios pasiekiamos taikant pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL 2014 L 153, p. 62), priimtuose atitinkamuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus.

Belaidės prieigos sistemų, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus (WAS/RLAN), mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai, plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemų mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai ir plačiajuostės fiksuotosios belaidės prieigos radijo ryšio įrenginiai (BFWA) naudojami neinterferencine teise.

Ar yra Lietuvoje pasitaikę nelegalaus (piratinio) tipo transliavimo trumposiomis ar vidutinėmis bangomis?

Po 1990 m. užfiksuoti keli nelegalaus transliavimo (radijo programų siuntimo) atvejai.