Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) priėmė nutarimą, kuriame konstatuojama, kad du pašto paslaugų teikėjai – AB Lietuvos paštas ir UAB „Omniva LT“ – atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus ir gali būti įpareigoti šalyje teikti universaliąją pašto paslaugą (UPP).
Tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai daugiau nei vienas teikėjas oficialiai pripažįstamas galinčiu teikti UPP. Šiuo metu universaliąją pašto paslaugą visoje šalies teritorijoje, remiantis Vyriausybės nutarimu, iki 2026 m. gruodžio 31 d. teikia Lietuvos paštas.
Konkurencija dėl universaliosios pašto paslaugos
Artėjant dabartinio UPP teikimo įpareigojimo laikotarpio pabaigai, RRT 2025 m. rugsėjį paskelbė kvietimą pašto paslaugų teikėjams teikti prašymus dėl UPP teikimo naujam devynerių metų laikotarpiui – nuo 2027 iki 2035 m. Kvietimas pirmą kartą šalies istorijoje sulaukė dviejų paraiškų, kurias pateikė Lietuvos paštas ir „Omniva LT“.
„Tai svarbus signalas, rodantis, kad pašto rinka per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė – atsirado reali konkurencija net ir universaliųjų paslaugų segmente. Anksčiau tai buvo neįsivaizduojama“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Įvertinus abiejų bendrovių pateiktus duomenis, RRT nustatė, kad jos atitinka LR Pašto įstatyme numatytus kriterijus: yra įrašytos į pašto paslaugų teikėjų sąrašą, turi ne trumpesnę nei vienų metų veiklos patirtį ir valdo arba įsipareigoja sukurti reikalavimus atitinkantį pašto tinklą.
Vertinant paraiškas pateikusius pašto paslaugų teikėjus analizuota tiek jų turima, tiek planuojama infrastruktūra, paslaugų pasiekiamumas miestuose ir kaimiškose vietovėse, mobiliojo laiškininko (kurjerio) paslaugų prieinamumas ir technologiniai sprendimai, užtikrinantys paslaugos tęstinumą ir kokybę.
Dabartinis UPP modelis neatitinka rinkos poreikių
Kartu su nutarimu dėl galimų UPP teikėjų RRT Susisiekimo ministerijai pasiūlė įvertinti, ar dabartinis universaliosios pašto paslaugos modelis vis dar atitinka realius vartotojų poreikius ir situaciją rinkoje.
Šiais metais RRT atlikto pašto rinkos tyrimo duomenys rodo, kad universali paslauga sudaro tik 6,3 proc. visos pašto rinkos, o siuntinių segmente dominuoja komerciniai sprendimai. Net 67,4 proc. visų siuntų 2024 m. buvo siuntiniai, iš kurių daugiau nei 60 proc. pristatyti per paštomatus. Pastarųjų tinklas geografiškai dengia jau apie 94 proc. Lietuvos pašto UPP tinklo vietų.
„Konkurencinga rinka dabar užtikrina tai, kas prieš dešimtmetį buvo laikoma valstybės garantuojamos paslaugos išimtine funkcija. Todėl dalis universaliajai pašto paslaugai taikomų reikalavimų tampa ne tik pertekliniai, bet ir ekonomiškai nepagrįsti“, – teigia J. Šovienė.
Jos teigimu, tyrimas taip pat atskleidė, kad UPP teikimas Lietuvos paštui tampa vis nuostolingesnis: 2021–2023 m. laikotarpiu jos kompensavimui valstybė skyrė daugiau nei 11 mln. eurų. Nepaisant to, UPP siuntos pristatomos lėčiau ir dažnai brangiau nei komercinių teikėjų. Siuntinių segmente UPP kainos, priklausomai nuo svorio, yra 1,5–7 kartus didesnės nei komercinių paslaugų, o pigiausia UPP korespondencijos siunta už artimiausią rinkos alternatyvą pigesnė vos 12,5 proc.
Anot J. Šovienės, įvertinusi visas aplinkybes RRT siūlo peržiūrėti UPP teikimo modelį ir atsisakyti perteklinių reikalavimų, daugiau dėmesio skiriant skaitmeniniams ir inovatyviems sprendimams, kaip tai daroma daugelyje pažangių Europos Sąjungos (ES) šalių. RRT pirmininkės teigimu, tai leistų racionaliau naudoti valstybės lėšas ir kurti šiuolaikiniam vartotojui pritaikytą pašto paslaugų ekosistemą.
Galutinį sprendimą dėl universaliosios pašto paslaugos ateities ir jos teikimo modelio priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Susisiekimo ministerijos teikimą.
UPP Lietuvoje apima bazinį laiškų ir siuntinių tvarkymą visoje šalies teritorijoje. Šios paslaugos teikėjas privalo surinkti, rūšiuoti, vežti ir pristatyti iki 2 kilogramų sveriančias pašto siuntas, iki 10 kilogramų sveriančius pašto siuntinius, taip pat registruotąsias ir įvertintąsias siuntas. Be to, UPP teikėjas įpareigotas pristatyti iki 20 kilogramų sveriančius pašto siuntinius, gaunamus iš kitų ES valstybių narių.
Su RRT tarybos priimtu nutarimu galima susipažinti čia.
Informacija atnaujinta 2025-12-15
