VEIKLOS SRITYS:

Lietuvoje pašto paslaugų kainos vienos iš mažiausių Europoje, o pašto siuntų kiekio augimas – vienas iš sparčiausių

2020 sausio 8 d.

Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupė (angl. European Regulators Group for Postal Services, ERGP), kurią sudaro pašto paslaugos sektorių reguliuojančių nacionalinių institucijų atstovai, paskelbė 2018 metų ataskaitą apie svarbiausius pašto paslaugos rinkos rodiklius (angl. ERGP Report on core indicators). Šioje ataskaitoje analizuojami 33 Europos šalių pašto rinkos duomenys 2014–2018 metų laikotarpiu vertinant kainas, rinkos struktūrą, pašto siuntų kiekius ir pajamas, pašto tinklą, užimtumą, investicijas.

Atlikus lyginamąją analizę, nustatyta, kad Rytų Europos šalyse, prie kurių ataskaitoje priskiriama ir Lietuva, universaliosios pašto paslaugos tarifai yra mažiausi. Pvz., 2018 m. sausio 1 d. išsiųsti pirmenybinę vidaus korespondencijos siuntą iki 20 gramų Lietuvoje kainavo 0,45 Eur, Europos šalių vidurkis buvo 0,91 Eur, o brangiausiai tokią siuntą išsiųsti kainavo Danijoje – 3,62 Eur.

2018 m. kiekvienas Europos gyventojas už korespondencijos siuntų siuntimą vidutiniškai sumokėjo 69 Eur per metus. Daugiausiai išleido Šveicarijos (243 Eur), Liuksemburgo (189 Eur) ir Austrijos (128 Eur) gyventojai. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekė 26 Eur per metus. Pašto siuntinių daugiausiai siuntė ir jų siuntimui didžiausias sumas skyrė Vokietijos (216 Eur), Jungtinės Karalystės (168 Eur) ir Nyderlandų (145 Eur) gyventojai. Vienas lietuvis pašto siuntiniams per metus išleido 35 Eur, Europos vidurkis buvo 92 Eur.

2018 m., palyginti su 2017 m., bendras korespondencijos siuntų kiekis Europoje sumažėjo 7 proc. Šis skaičius mažėjo visose šalyse, išskyrus Lietuvą ir Bulgariją (jose padidėjo po 4 proc.), Rumuniją (pakilo 3 proc.), Kiprą ir Serbiją (paaugo po 1 proc.). 2017–2018 m. laikotarpiu pajamos, gautos už korespondencijos siuntas, Europos šalyse vidutiniškai sumažėjo 3 proc. Daugiausiai jos nukrito Nyderlanduose (10 proc.). Tuo tarpu Lietuvoje fiksuota priešinga tendencija – pajamų, gautų už korespondencijos siuntas, augimas, kuris buvo ženkliausias iš visų analizuojamų šalių – 22 proc.

Bendras pašto siuntinių skaičius Europoje 2018 m. buvo 13 proc. didesnis negu 2017 m., už jų siuntimą gautos pajamos pakilo 9 proc. Pašto siuntinių kiekio augimas stebimas visose šalyse, išskyrus Lenkiją ir Vengriją (jose sumažėjo po 13 proc.). Labiausiai pašto siuntinių kiekis išaugo Maltoje (72 proc.), Bulgarijoje (26 proc.) ir Lietuvoje (24 proc.), o pajamos už jų siuntimą daugiausiai didėjo Serbijoje (63 proc.), Ispanijoje (30 proc.) ir Airijoje (23 proc.).

Pagal ataskaitoje pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad paštomatų skaičius Europos šalyse sparčiai auga. 2018 m. paštomatų skaičius buvo 54 proc. didesnis negu 2017 m. ir siekė 12 445 vnt. Iš jų 6 925 paštomatai priklausė universaliosios pašto paslaugos teikėjams, 5 520 – neuniversaliosios. 2018 m. universaliosios pašto paslaugos teikėjams priklausančių paštomatų skaičius sparčiausiai augo Estijoje (94 proc.), Nyderlanduose (80 proc.) ir Ispanijoje (66 proc.), neuniversaliosios – Nyderlanduose (186 proc.), Rumunijoje (109 proc.), Lenkijoje (67 proc.), Estijoje (54 proc.) ir Lietuvoje (47 proc.).

Visos ERGP parengtos ataskaitos yra skelbiamos darbo grupės internetiniame tinklalapyje adresu https://ec.europa.eu/growth/sectors/postal-services/ergp_en su rubrika „Meetings, documents and consultations“, skiltyje „ERGP documents 2019“.

Informacija atnaujinta 2020-01-08