VEIKLOS SRITYS:

Lietuvos pašto siuntinių kiekis – vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių Europoje

2021 sausio 7 d.

Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupė (angl. European Regulators Group for Postal Services, ERGP) paskelbė ataskaitą apie svarbiausius pašto paslaugos rinkos rodiklius (angl. ERGP Report on Postal Core Indicators). Šioje ataskaitoje analizuojami 31 Europos šalies pašto rinkos duomenys už 2015‒2019 metų laikotarpį vertinant kainas, rinkos struktūrą, pašto siuntų kiekius ir pajamas, pašto tinklą, užimtumą bei investicijas.

Ataskaitoje Europa yra skirstoma į keturis regionus: Vakarų šalys, Pietų šalys, Rytų šalys ir ne ES šalys. Lietuva priskiriama prie Rytų Europos šalių. Vertinant kainas, Rytų Europos šalyse jos yra mažiausios ir augo lėčiausiai. Pvz., 2019 m. sausio 1 d. išsiųsti pirmenybinę vidaus korespondencijos siuntą iki 20 gramų Rytų Europos šalyse kainavo vidutiniškai 0,65 Eur, Europos šalių vidurkis buvo 0,95 Eur, o brangiausiai tokią siuntą išsiųsti kainavo Vakarų Europos ir ne ES šalyse – po 1,27 Eur.

Ataskaitos duomenys rodo, kad daugumoje šalių didėja aktyvių pašto paslaugos teikėjų skaičius. Analizuojamu 2015‒2019 metų laikotarpiu matyti, kad net 19-oje šalių aktyvių pašto paslaugos teikėjų skaičius išaugo. Didžiausias augimas fiksuotas Austrijoje – 140 proc. (nuo 20 teikėjų 2015 m. iki 48 teikėjų 2019 m.), Serbijoje –  64 proc. (nuo 36 teikėjų 2015 m. iki 59 teikėjų 2019 m.) ir Čekijoje – 60 proc. (nuo 20 teikėjų 2015 m. iki 32 teikėjų 2019 m.). Lietuvoje šis rodiklis pakilo 2 proc. (nuo 47 teikėjų 2015 m. iki 48 teikėjų 2019 m.). Tačiau vertinant rinkos dalis pagal pašto paslaugos teikėjų siunčiamus pašto siuntų kiekius matyti, kad 2019 m. Lietuvoje buvo vienas didžiausių pašto paslaugos teikėjų, kurių užimama rinkos dalis didesnė negu 1 proc., skaičius – iš viso 9 (kaip ir Italijoje ir Latvijoje). Daugiausia tokių pašto paslaugų teikėjų buvo Kipre – 10, mažiausiai Prancūzijoje – 1, Maltoje ir Švedijoje – po 2, Vengrijoje – 3.

2019 m. Europoje ir toliau korespondencijos siuntų kiekis mažėjo, o pašto siuntinių kiekis didėjo. 2015–2019 metų laikotarpiu korespondencijos siuntų kiekis ERGP nagrinėjamose Europos šalyse vidutiniškai krito po 5,3 proc. per metus ir 2019 m. siekė 46 582 mln. vnt., o pašto siuntinių kiekis kasmet augo po 9,2 proc. ir 2019 m. sudarė 7 153 mln. vnt. Analizuojamose šalyse pašto siuntiniai sudarė 13 proc. visų pašto siuntų. Šis rodiklis sparčiausiai augo Lietuvoje – nuo 12 proc. 2015 m. iki 24 proc. 2019 m. Pagal dydį 2019 m. tai buvo antras rodiklis Europoje po Bulgarijos, kurioje pašto siuntiniai sudarė 25 proc. visų pašto siuntų.

2019 m., palyginti su 2018 m., pajamos, gautos už korespondencijos siuntų siuntimą, Europoje sumažėjo 2,6 proc. – iki 30 248 mln. Eur, o pajamos, gautos už pašto siuntinių pristatymą, išaugo 6,8 proc. ir siekė 38 811 mln. Eur. Pastarosios pajamos augo visose šalyse, išskyrus Bulgariją, Čekiją ir Šiaurės Makedoniją (jose sumažėjo atitinkamai 3, 1 ir 5 proc.). Didžiausias augimas fiksuojamas Latvijoje (23 proc.), Kipre ir Kroatijoje (po 22 proc.), Vengrijoje (17 proc.), Slovakijoje (15 proc.) ir Lietuvoje (13 proc.).

Paštomatų skaičius 2019 m. Europos šalyse buvo 1,6 karto didesnis nei 2018 m. ir siekė 30 338 vnt. Daugiausia augo neuniversaliosios pašto paslaugos teikėjams priklausančių paštomatų skaičius – net 2,3 karto (nuo 7 251 paštomato 2018 m. iki 16 366 vnt. 2019 m.). Nuo 2018 m. didžiausias augimas stebimas Vokietijoje (padidėjo 66,2 karto), Ispanijoje (padidėjo 4,9 karto) ir Rumunijoje (padidėjo 4,0 kartais). Universaliosios pašto paslaugos teikėjams priklausančių paštomatų skaičius sparčiausiai augo Nyderlanduose (1,8 karto), Lenkijoje ir Suomijoje (po 1,7 karto). Lietuvoje bendras paštomatų skaičius per metus padidėjo 1,6 karto – nuo 350 iki 550 vnt.

Visos ERGP parengtos ataskaitos yra skelbiamos darbo grupės internetiniame tinklalapyje https://ec.europa.eu/growth/sectors/postal-services/ergp_en rubrikos „Meetings, documents and consultations“ skiltyje „ERGP documents 2020“.

 

Informacija atnaujinta 2021-01-07