D.U.K.

Užsakius prekę iš pardavėjo už prekės tinkamą pristatymą yra atsakingas pardavėjas (šiuo atveju siuntėjas). 

Todėl dėl galimai netinkamo užsakymo įvykdymo (įsigytų prekių pristatymo paslaugų vėlavimo ir/ar kitų pristatymo paslauga nusiskundimų) turi būti kreipiamasi į siuntėją.  Siuntėjas savo ruožtu teisės aktų numatyta tvarka turi teisę kreiptis į bendrovę, siuntusią siuntą, dėl galimai netinkamo siuntos pristatymo paslaugų įvykdymo/neįvykdymo ar kt. 

Pagal teisės aktus pašto paslaugos teikėjas atsako, t. y. atlygina žalą, už prarastas (dingusias) arba sugadintas pašto siuntas.  

Žalos, kuri gali būti atlyginta siuntėjui, dydis priklauso nuo pašto siuntos rūšies:  

Šios žalos atlyginimo taisyklės yra taikomos, jeigu pašto paslaugos teikėjas savo taisyklėse ar sutartyje su siuntėju nėra aprašęs siuntėjui naudingesnių sąlygų, pvz., didesnio žalos dydžio ar kt. 

- Pašto siuntos siuntėjas yra atsakingas už pašto siuntos turinį. Jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis juos grąžina siuntėjui arba šie daiktai konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis) konfiskuojama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui, nurodydamas konfiskuotus daiktus (prekes). 

- Siunčiant pašto siuntą į užsienį, svarbu žinoti, kad kiekviena šalis nustato, kokius daiktus į jas yra draudžiama siųsti, todėl siuntėjui rekomenduojama dėl detalios informacijos kreiptis į pašto paslaugos teikėją, kuriam bus atiduota siųsti pašto siunta. 

- Draudžiamų siusti daiktų sąrašas paprastai yra skelbiamas pašto paslaugos teikėjų interneto svetainėse. 

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tuo atveju, jeigu buvo prarasti draudžiami pašto siuntose siųsti daiktai (prekės,) pašto paslaugos teikėjas žalos neatlygina. 

Klausimas yra susijęs su e. komercija: pirkėjas sudaro nuotolinę sutartį ir susitaria dėl daikto įsigijimo iš pardavėjo, kuris organizuoja daikto nukeliavimą iki pirkėjo. Vertinant pašto srities reguliavimo kontekste šiame procese dalyvauja trys asmenys: siuntėjas, gavėjas ir pašto paslaugos teikėjas. Šiuo atveju siuntėjas yra Kinijos įmonė, kuri susitaria su pašto paslaugos teikėju dėl pašto siuntos pristatymo gavėjui. Jei pašto siunta dingsta, sugadinama ar joje trūksta daiktų, reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi teisę pareikšti būtent pašto siuntos siuntėjas. Paprastai gavėjas turi teisę į žalos atlyginimą tik tokiu atveju, jei siuntėjas patvirtina, kad žalos atlyginimo atsisako. 

Iš situacijos aprašymo nėra aišku, kokia pašto paslauga buvo užsakyta ir kokia pašto siuntos rūšis buvo pasirinkta. Pažymime, kad siuntėjas žalos atlyginimo, lygaus siunčiamo daikto pašto siuntoje vertei, tikėtis galėtų tik tada, jei siunčiama pašto siunta būtų įvertintoji, paprastai papildomai sumokant didesnę paslaugos kainą. 

Pašto siuntos rūšį renkasi siuntėjas, išsiųsdamas pašto siuntą. Atsižvelgdamas į tai, kad žala dėl pašto siuntų praradimo, sugadinimo ar išplėšimo atlyginama tik siunčiant registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas, siuntėjas turėtų įvertinti pašto siuntos turinio svarbą ir galimą žalos atlyginimą ir atsižvelgdamas į tai pasirinkti, kokia konkrečia pašto siunta siųsti daiktus. 

Šiuo atveju patartume pirkėjui, kuris laikytinas gavėju pašto srityje vartojamų sąvokų prasme, susisiekti su Kinijos įmone, kad ji pagal jos nacionalinius teisės aktus kreiptųsi į pašto paslaugos teikėją dėl dingusios pašto siuntos ir žalos atlyginimo. 

Informuojame, kad pašto paslaugų teikimą, šių paslaugų teikėjų ir naudotojų teises bei pareigas nustato Lietuvos Respublikos pašto įstatymas.  

Pašto įstatymas įpareigoja pašto paslaugos teikėjus pasirašytinai įteikti tik registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas, o paprastųjų (neregistruotųjų) pašto siuntų įteikimas gali būti ir kitoks. Tokios siuntos gali būti pristatomos gavėjams, pavyzdžiui, įdedant jas į laiškų dėžutes. Be to, svarbu žinoti, kad dėl konkretaus pašto siuntos pristatymo būdo (pvz., siuntos pristatymo į gavėjo namus) ir kitų sąlygų (pvz., pristatymo laiko) dažniausiai su pašto paslaugos teikėju susitaria siuntėjas, bet ne gavėjas. Todėl, kai gavėjas mano, kad pašto siunta pristatyta netinkamai – apie tai pirmiausia turi pranešti siuntėjui, iš kurio laukė siuntos. Siuntėjas tokiu atveju turėtų pateikti pretenziją pašto paslaugos teikėjui.  

Taip pat paaiškiname, kad jeigu pašto siuntos nepavyksta įteikti gavėjui (pvz., jis nerandamas namuose arba siunta netelpa į laiškų dėžutę), Pašto įstatymas leidžia informuoti gavėją keliais būdais: per E. pristatymo sistemą (jeigu ja naudojasi gavėjas), paliekant pranešimą laiškų dėžutėje, siunčiant el. laišką, SMS žinutę ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Kokiu būdu bus informuotas gavėjas, dažnai priklauso nuo to, kokius kontaktinius duomenis apie jį turi pašto paslaugos teikėjas – juos paprastai pateikia siuntėjas. Todėl, norėdami greitai gauti informaciją apie siuntą, gavėjai turėtų pasirūpinti, kad siuntėjas turėtų jų teisingus kontaktus.  

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas nustato, kaip turi būti teikiamos pašto paslaugos, kokias teises ir pareigas turi pašto paslaugų teikėjai ir šių paslaugų naudotojai, taip pat atvejus, kada pašto paslaugų teikėjas turi atlyginti žalą.  

Pagal šį įstatymą, pašto paslaugų teikėjas turi atlyginti žalą, jeigu dėl jo kaltės siunta dingsta, yra sugadinama arba be reikalo grąžinama siuntėjui. Tačiau už tai, kad siunta vėluoja, žala neatlyginama – nebent tai aiškiai numatyta sutartyje, kurią siuntėjas sudaro su pašto paslaugos teikėju, arba paties pašto paslaugų teikėjo taisyklėse. Su šiomis taisyklėmis galima susipažinti konkretaus pašto paslaugos teikėjo interneto svetainėje.  

Paaiškiname, kad aprašyta situacija yra susijusi su pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais.  Tokius ginčus sprendžia ne Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), todėl dėl situacijos nagrinėjimo reikėtų kreiptis į VVTAT.  

Tuo atveju, jeigu įtariate galimą sukčiavimą, papildomai galite kreiptis į teisėsaugos institucijas.  

Siuntos gavėjas dėl nepristatytos ar sugadintos prekės, kuri buvo siuntoje, turėtų kreiptis į pardavėją (siuntėją), iš kurio pirkote prekę.

Dažniausiai, pašto paslaugą užsako ir už ją tiesiogiai sumoka siuntėjas (tas, kas išsiunčia siuntą). Todėl jis turi sutartį su pašto paslaugų teikėju ir būtent šios sutarties pagrindu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš pašto paslaugos teikėjo, jei siunta dingsta ar yra sugadinama.  

Užsakant pašto paslaugą paprastai sutartis sudaroma tarp siuntėjo ir pašto paslaugos teikėjo. Taip yra todėl, kad būtent siuntėjas dažniausiai ir užsako šią paslaugą tiesiogiai iš pašto paslaugos teikėjo bei jam sumoka.  

Būtent siuntėjas su pašto paslaugos teikėju susitaria, kaip siunta bus pristatyta – ar ji bus atnešta į gavėjo namus, įdėta į paštomatą ar perduota kitu būdu.  

Įstatymai leidžia siuntėjui ir pašto paslaugos teikėjui susitarti dėl siuntos pristatymo būdo. Todėl, jeigu kyla klausimų ar nusiskundimų dėl siuntos pristatymo, pirmiausia reikia išsiaiškinti, dėl kokio konkretaus pristatymo būdo buvo sutarta tarp siuntėjo ir pašto paslaugos teikėjo.  

Jeigu siuntos gavėjas mano, kad siunta buvo pristatyta netinkamai, jis turėtų kreiptis į siuntėją, nes būtent siuntėjas atsako už tai, kad siunta (pvz., prekė) gavėją pasiektų taip, kaip buvo numatyta.  

Pagal teisės aktus siuntėjas yra atsakingas už tinkamą siuntos supakavimą. Pakuojant siuntą, reikėtų vadovautis to pašto paslaugų teikėjo, kurį pasirinkote siuntos siuntimui, pateiktomis pakavimo taisyklėmis. Šias taisykles galima rasti pašto paslaugų teikėjų interneto svetainėse.  

Paprastai pašto paslaugų teikėjai siūlo naudoti tvirtas, stačiakampes (ar kvadratines) pakuotes ir jų vidų užpildyti papildoma pakavimo medžiaga, pvz., putplasčiu. Taip pat dažnai patariama nesirinkti pakavimui tiesiog gamyklinės pakuotės. Pakuojant siuntą taip pat reiktų pasirūpinti, kad siunčiamas daiktas nesiliestų su pakuotės sienelėmis ir būtų papildomai apsaugotas, pvz., suvyniotas į burbulinę plėvelę. O jei siunčiate trapų ar dūžtantį daiktą, dažnu atveju būtina papildomai paženklinti siuntą lipdukais „Trapu“, „Dužu“ ar pan.  

Paslaugų gavėjo mirties faktas automatiškai nenutraukia paslaugų teikimo sutarties, joje numatytų įsipareigojimų vykdymo ar dėl jų neįvykdymo kylančių pasekmių, įskaitant susijusių su prievole sumokėti už pagal sutartį suteiktas nuolaidas, sutartiniams santykiams nutrūkus anksčiau laiko. Atitinkama prievolė tenka paveldėtojams pagal LR civilinį kodeksą (Toliau CK) 5.1 ir 5.2 straipsnių nuostatas. 

CV 6.723 straipsnis numato, kad klientui mirus, paslaugų sutartis nenutrūksta, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimo sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba jei paslaugų teikimas po kliento mirties tampa neįmanomas ar beprasmiškas. 

Sutartis šiuo pagrindu pasibaigia nuo to momento, kai paslaugų teikėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie kliento mirtį.  Paslaugų teikėjas visais atvejais privalo imtis jam prieinamų adekvačių priemonių, kad apsaugotų kliento interesus.

Šiuo atveju tarp vartotojo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo susiklosto mišrūs (pirkimas – pardavimas ir elektroninių ryšių paslaugų teikimas) sutartiniai teisiniai santykiai. 

Ne retai sutartyse būna numatyta, jog vartotojams įpareigojimas naudotis paslaugomis sutartyje numatytą minimalų „x“ mėn. laikotarpį. Jei sutartis nutraukiama prieš numatytą sutartyje laikotarpį, tokiu atveju nutrūksta ir įrangos įsigijimo išsimokėtinai sutartis, todėl atitinkamai likusias įmokas už įrangą reikia sumokėti iš karto ir galutinai su teikėju atsiskaityti. 

Sutartyje šalys turi teisę susitarti, kad suteiktos nuolaidos gali būti grąžintos tuo atveju, jei paslaugomis naudojamasi trumpiau, nei sutarta. Taigi, toks elektroninių ryšių paslaugų teikėjo reikalavimas sugrąžinti suteiktas nuolaidas, grindžiamas sutartinėmis nuostatomis, savo esme laikytinas sutarties nutraukimo mokesčiu, kurių teisės aktai reikalauti iš esmės nedraudžia. 

Tačiau pažymėtina, kad sutarties nutraukimo mokesčiai paprastai turėtų būti skirti paslaugų teikėjo nuostoliams atlyginti, neturėtų būti pernelyg dideli lyginant su nuostoliais ir neturėtų sąlygoti nesąžiningumo paslaugų gavėjo atžvilgiu. Kilus klausimams dėl sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo, jo dydis gali būti mažinamas RRT nagrinėjant ginčą tarp galutinio paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo.  Ginčo nagrinėjimo metu RRT galėtų įvertinti, ar sutarties nutraukimo mokestis buvo apskaičiuotos tinkamai. 

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės leidžia susitarti šalims dėl sutarties termino ar minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpio, tačiau taip pat įpareigoja paslaugų teikėją sutartyje aiškiai nurodyti visus užmokesčius, mokėtinus nutraukiant paslaugų teikimo sutartį. Paprastai elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodytas terminas ar minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis siejamas su nuolaidų taikymu. 

Dažniausiai kalbinio ryšio paslaugų teikėjų mokėjimo planuose yra nustatomas tam tikras minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis, už kurį suteikiamas tam tikras prakalbamų minučių skaičius, trumpųjų žinučių (SMS) skaičius, duomenų kiekis arba neriboti pokalbiai ir SMS į visus Lietuvos tinklus. 

Mokėjimo plane arba sutartyje taip pat yra pateikiama informacija, kas nėra įtraukiama į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį. 

Pateikiamas pavyzdys: 

Į mėnesinį mokėjimo plano mokestį neįtraukiama: 

- MMS žinutės; 

- vaizdo skambučiai; 

- skambučiai trumpaisiais numeriais; 

- tarptautiniai skambučiai; 

- papildomos paslaugos. 

Abonentas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokių paslaugų nepadengia minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis ir kad už jas reikės sumokėti atskirai. Jeigu yra nurodoma, jog skambučiai trumpaisiais numeriais nėra įtraukti į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį, tai reiškia, kad skambučiai trumpaisiais numeriais bus apmokestinti papildomai. Tokiu atveju abonentas gaus sąskaitą, kurioje prie minimalaus prakalbamo mėnesinio mokesčio bus pridėta skambučių trumpaisiais numeriais kaina. 

Kad galima būtų įvertinti, ar turite teisę nutraukti sutartį be sutarties nutraukimo mokesčių, svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių paslaugų teikėjas nerodo televizijos programų. 

- Jei televizijos programos nerodomos dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar kitų kompetentingų institucijų priimtų sprendimų. 

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priimti sprendimai dėl televizijos programų platinimo ir (ar) transliavimo ribojimų yra privalomojo pobūdžio, todėl šių sprendimų pagrindu atliekami televizijos programų paketo pakeitimai nėra laikomi paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimu, dėl kurio paslaugų gavėjas galėtų tikėtis nutraukti paslaugų teikimo sutartį be sutarties nutraukimo mokesčių. 

- Jei paslaugų teikėjas keičia televizijos programų sąrašą, nes pasikeitė sutartis su transliuotoju. 

Jei sutartas televizijos programų paketas yra keičiamas dėl sutartinių santykių su transliuotoju pasikeitimo, tokie pakeitimai, Tarnybos vertinimu, yra pagrįsti verslo rizika, todėl toks televizijos programų paketo pakeitimas yra laikytinas paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimu, kuris turi būti atliekamas tik laikantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 29 punkto reikalavimų ir užtikrinant paslaugų gavėjo teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko be sutarties nutraukimo mokesčių (įskaitant atvejus, kai televizijos programos netransliuojamos sutartinių dokumentų sulygtomis sąlygomis, nustojus galioti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimais patvirtintiems platinimo ir (ar) transliavimo ribojimams). 

Paslaugų kredito limitas paprastai taikomas elektroninių ryšių paslaugoms, o į sąskaitas už elektroninių ryšių paslaugas gali būti įtraukti ir kiti mokesčiai (pvz., įrangos mokesčiai, draudimo paslaugų mokesčiai, pramoginio turinio paslaugų mokesčiai), todėl sąskaitos gali būti didesnės, nei nustatytas paslaugų kredito limitas. 

Jei elektroninių ryšių paslaugų gavėjui buvo nustatytas paslaugų kredito limitas, tačiau paslaugų teikėjas pateikė didesnę nei paslaugų kredito limitas sąskaitą už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, tokiu atveju dėl viršytos sumos už elektroninių ryšių paslaugas galutinis paslaugų gavėjas gali raštu pateikti pretenziją paslaugų teikėjui. 

Pirmiausiai, reikia įvertinti, kiek laiko yra praleidžiama kitoje ES valstybėje narėje ir naudojamasi paslaugomis, ir kiek Lietuvoje. Jeigu kitoje ES valstybėje narėje ryšio paslaugomis naudojamasi daugiau nei Lietuvoje, tokiu atveju ryšio operatorius turi teisę taikyti didmeninės reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kainas. 

Pažymėtina, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą ES reglamentuoja 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/612 „Dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų teikėjai turi teisę „taikyti sąžiningo naudojimo taisykles, siekdami užkirsti kelią tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimui naudojantis <…> paslaugomis ar neįprastam naudojimuisi jomis, kaip antai, tarptinklinio ryšio vartotojų naudojimuisi tokiomis paslaugomis kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra jų paslaugų savojoje šalyje teikėjas, kitais nei periodinių kelionių tikslais“. Vadovaudamiesi Reglamento 5 straipsnio 2 dalimi bei 8 straipsniu, paslaugas, viršijančias bet kurias sąžiningo naudojimo taisyklių ribas, paslaugų teikėjai gali apmokestinti papildomai, tačiau neviršydami Reglamente numatytų didžiausių didmeninių kainų. 

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse (toliau – ERPTT) yra įvirtintas vienas iš esminių paslaugų teikėjų įsipareigojimų galutinio paslaugų gavėjo atžvilgiu – kokybiškų paslaugų teikimas, o šio įsipareigojimo nesilaikymas savo ruožtu gali būti laikomas paslaugų teikimo sutarties esminiu pažeidimu. 

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad tokiu atveju, kuomet paslaugų teikimo sutartis pažeidžiama iš esmės, ERPTT įtvirtina paslaugų gavėjo teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį anksčiau laiko be jokių papildomų išlaidų (pvz., suteiktų nuolaidų grąžinimo).   

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad gaunant mažesnės kokybės paslaugas nei numatyta sutartyje, rekomenduojame fiksuoti netinkamos kokybės paslaugų teikimo aplinkybes, kad kilus ginčui paslaugų gavėjas galėtų įrodymais pagrįsti, kad jam buvo teikiamos netinkamos kokybės paslaugos. 

Ar sutartis buvo pažeista ir ar pažeidimas buvo esminis, kuris leistų nutraukti paslaugų teikimo sutartį be papildomų išlaidų, vertinama kiekvienu atveju individualiai.  Jei paslaugų gavėjas negauna interneto paslaugos paslaugų teikėjo nurodytoje aprėpties zonoje arba reali kokybė neatitinka numatytos sutartyje dėl, jo manymu, netinkamos kokybės paslaugų, visų pirma reikėtų raštu kreiptis į paslaugų teikėją. Jei nepavyksta išspręsti situacijos tiesiogiai su paslaugų teikėju, paslaugų gavėjas gali kreiptis į RRT dėl ginčo nagrinėjimo.  

Esant pasienio zonoje Jūsų mobiliojo  ryšio aparatas gali automatiškai prisijungti prie kaimyninės šalies judriojo ryšio operatoriaus tinklo, tikėtina, skleidžiančio stipresnius signalus už Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriaus, kurio paslaugomis Jūs naudojatės, signalus. Tokiu atveju Jūsų skambučiai pagrįstai būtų apmokestinti pagal tarptinklinio ryšio tarifus. Todėl, esant arčiau pasienio zonos, rekomenduojame nusistatyti rankinį tinklo pasirinkimo būdą, kad nebūtų automatiškai jungiamasi prie užsienio operatorių ir apsisaugotumėte nuo didelių sąskaitų. 

Paminėtina, kad paslaugų teikėjai privalo viešai paslaugų gavėjų aptarnavimo centruose kiekvienam paslaugų gavėjui prieinamoje vietoje ir teikėjo interneto svetainėje (jeigu tokią svetainę turi) skelbti informaciją apie naudojimąsi paslaugomis Lietuvos Respublikos pasienio ruože (taikoma tik viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjams). 

Jei paslaugos buvo suteiktos (yra užfiksuotas paslaugų suteikimo faktas), paslaugų gavėjas privalo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. 

Jei sutartis yra terminuota arba joje nustatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis, vadovaujamasi sutartyje aptartais terminais (joje paprastai nustatomas iki 30 dienų įspėjimo terminas). Jei sutartis yra neterminuota,  vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, ji turi būti nutraukiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. 

Paslaugų teikėjas gali (bet neprivalo) nustatyti ir trumpesnius terminus arba nutraukti sutartį anksčiau. 

Skaitmeninio turinio paslaugos nėra tos, kurias prižiūri Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Tokios paslaugos, kaip įvairios prenumeratos, žaidimai ar kitas turinys internete (pvz., filmų žiūrėjimas per „Netflix“, „Go3“ ir pan.) nėra laikomos ryšio paslaugomis, kaip pavyzdžiui, interneto teikimas ar skambučiai ar SMS žinutės.  

Tai, kad skaitmeninio turinio paslaugas galima užsakyti, pvz., internetu ar išsiunčiant SMS žinutę, reiškia tik tai, jog mokestis už šias paslaugas bus įtrauktas į bendrą sąskaitą kartu su ryšio paslaugomis. Tokiu būdu vartotojui tiesiog sudaroma galimybė patogiai atsiskaityti už visas paslaugas, kurias jis užsako ir naudojasi.  

Svarbu žinoti, kad Jūsų minimų paslaugų pats ryšio operatorius paprastai neteikia, nekontroliuoja jų turinio, kainos ir nenustato kitų jų sąlygų. Dėl šių paslaugų reikėtų kreiptis tiesiogiai į konkretų jų teikėją (jį galima matyti detalioje sąskaitoje ar informaciją apie jį gauti iš ryšio operatoriaus).    

Jeigu situacijos nepavyktų išspręsti – rekomenduojame dėl pagalbos kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Informaciją apie šią instituciją rasite jos interneto svetainėje šiuo adresu: www.vvtat.lt, taip pat galite su klausimais kreiptis el. paštu tarnyba@vvtat.lt arba šiuo numeriu: +370 5 262 6751.  

Paslaugų teikėjas sutartyje privalo aiškiai nurodyti, kokias paslaugas jis Jums teikia, kiek jos kainuoja, kaip reikia mokėti, kiek laiko galios sutartis ir kokiomis sąlygomis ją galima keisti ar nutraukti.  

Jeigu sutartis yra galiojanti, tiek Jūs, tiek paslaugų teikėjas privalote laikytis joje numatytų sąlygų. Tai reiškia, kad , pavyzdžiui, paslaugų teikėjas turi suteikti paslaugas, o Jūs turite už jas atsiskaityti.  

Jeigu laiku nesumokate už paslaugas, paslaugų teikėjas turi teisę apriboti jų teikimą. Kai skola sumokama – paslaugos turi būti atnaujintos. Tačiau, jeigu skola laikoma rimtu sutarties pažeidimu (tai dažnai būna aiškiai nurodyta sutartyje), paslaugų teikėjas gali ne tik apriboti paslaugas, bet ir visai nutraukti sutartį, apie tai įspėdamas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.  

Taigi, jeigu Jūs nesumokėjote už paslaugas, susidarė skola, ir tai laikoma rimtu sutarties pažeidimu, paslaugų teikėjas galėjo nutraukti sutartį, jei apie tai tinkamai Jus informavo. 

Pasibaigus sutartyje numatytam terminui (taip vadinam minimaliam naudojimosi paslaugos laikotarpiui) sutartis paprastai automatiškai nenutrūkta. Tam, kad sutartis nutrūktų – reikalingi arba paslaugų teikėjo, arba paties vartotojo aktyvūs veiksmai, pvz., prašymas nutraukti sutartį.  

Sutartyje numatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis reiškia terminą, kuriuo vartotojas įsipareigoja naudotis paslaugomis, o už tai gauna tam tikrą naudą, pvz., nuolaidas mėnesiniams paslaugų mokesčiams.  

Taigi, kol vartotojas paslaugų teikėjui nepraneša apie savo norą nutraukti sutartį – paslaugų teikėjas turi pareigą ne tik teikti paslaugas, bet ir turi teisę gauti už jas užmokesčius.  

Paslaugų teikėjas privalo sutartyje aiškiai nurodyti, kaip vartotojas gali ją nutraukti. Nors dažnai paslaugų teikėjai sutarties nutraukimui reikalauja rašytinio prašymo (su parašu), svarbu žinoti, kad pagal teisės aktus vartotojas turi turėti galimybę nutraukti sutartį tokiu pačiu būdu, kaip ją sudarė. Pavyzdžiui, jeigu sutartis buvo sudaryta telefonu – ją galima nutraukti taip pat telefonu.  

Sutartys dėl ryšio paslaugų (pvz., interneto) dažniausiai sudaromos taip, kad vartotojas tiesiog sutinka su paslaugų teikėjo pasiūlytomis sąlygomis. Paslaugų teikėjas pats nusprendžia, kokias paslaugas siūlyti, už kokią kainą ir kokiomis sąlygomis. Tokią galimybę jam suteikia teisės aktai. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjas gali siūlyti paslaugų paketą, kuriame kartu su internetu, yra ir papildomos paslaugos, tokios, kaip apsauga internete ar internetinė televizija ir pan.  

Kartais paslaugų teikėjai į sutartį įtrauktas papildomas paslaugas kurį laiką teikia nemokamai (ar už mažesnę nei įprastai kainą). Jei per tą laiką vartotojas papildomų paslaugų neatsisako, vėliau už jas pradedamas skaičiuoti mokestis. Tokia praktika nėra draudžiama, tačiau ji turi būti aiškiai nurodyta sutartyje.  

Svarbu žinoti, kad paslaugų teikėjas privalo informuoti vartotoją apie visas siūlomas paslaugas, jų kainas, atsisakymo tvarką ir kitas svarbias sąlygas. Vartotojas prieš pasirašydamas sutartį turi viską atidžiai perskaityti ir nuspręsti, ar tokios sąlygos jam tinka.  

Be to, paslaugų teikėjas privalo informuoti vartotoją, kai baigiasi nemokamas ar pigesnės kainos taikymo laikotarpis papildomoms paslaugoms. Taip vartotojas galės nuspręsti, ar šių paslaugų jam reikės ir toliau.

Norėdamas perkelti numerį pas kitą ryšio operatorių, Jūs turite pateikti prašymą naujajam operatoriui. Perkėlimas turi būti įvykdytas per vieną darbo dieną nuo prašyme nurodytos datos (arba nuo prašymo pateikimo dienos, jei data nenurodyta).  

Svarbu žinoti, kad nors numerio perkėlimas neturi būti ribojamas, senasis operatorius vis tiek gali taikyti sutartyje numatytus mokesčius, jei sutartis nutraukiama anksčiau laiko, pvz., jei susitarėte, kad paslaugomis naudositės 24 mėnesius, bet sutartį nutraukėte anksčiau sutarto laiko.  

Jeigu operatorius nespėja numerio perkelti laiku ar nesilaiko nustatytų taisyklių, vartotojui priklauso kompensacija, kurios apskaičiavimo tvarka turėtų būti aprašyta sutartyje.  

Paslaugų teikėjai gali neturėti techninių galimybių paslaugas teikti būtent vartotojo pageidaujamu adresu. Kadangi teisės aktai nereguliuoja, kokius techninius sprendimus teikdami paslaugas turi pasirinkti paslaugų teikėjai, RRT negali jų įpareigoti teikti paslaugas, kai tam nėra techninių galimybių.  

Paprastai paslaugų teikėjai įsipareigoja teikti paslaugas konkrečiu sutartyje nurodytu adresu. Todėl, jei vartotojas pakeičia gyvenamąją vietą, kurioje paslaugų teikėjas neturi techninių galimybių teikti paslaugas, ir dėl to nutraukia sutartį – nebūtų laikoma, kad sutartis nutraukta dėl paslaugų teikėjo kaltės.  

Nutraukiant sutartį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo vartotojui svarbu atkreipti dėmesį, ar sutartyje buvo numatytas nuolaidų taikymas tam tikrą laiką. Jeigu dėl nuolaidų taikymo buvo susitarta, o paslaugų teikimo sutartis nutraukiama nesibaigus joje numatytam terminui (taip vadinamam minimaliam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui) – paslaugų teikėjas galėtų pareikalauti grąžinti suteiktas nuolaidas.  

Tuo atveju, jeigu vartotojas turi galiojančią sutartį dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo (pvz., interneto), ir vėliau papildomai prie šios sutarties įsigyja kokią nors įrangą (pvz., telefoną) ar papildomų paslaugų, pradinis sutarties terminas (ar kitaip tariant – minimalus naudojimosi elektroninių ryšių paslauga, pvz., internetu, laikotarpis) automatiškai nepratęsiamas, nebent vartotojas aiškiai su tuo sutiko ir tai patvirtino, pavyzdžiui, pasirašydamas sutartyje ar jos priede.  

Taigi, jeigu Jūs, įsigydamas papildomai telefoną, aiškiai su teikėja nesusitarėte, kad sutinkate pratęsti minimalų naudojimosi interneto paslauga terminą ir šis terminas, numatytas pradinėje sutartyje, baigėsi, teikėja neturi teisės reikalauti iš Jūsų grąžinti taikytas nuolaidas. Tai galioja ir interneto paslaugai, ir telefonui.  

Tuo atveju, kai keliaujate po Europos Sąjungą (toliau – ES) ir naudojatės mobiliojo ryšio paslaugomis (skambinate, siunčiate SMS ar naudojatės internetu), šių paslaugų teikimą reglamentuoja ES teisės aktai. Jie leidžia paslaugų teikėjams taikyti sąžiningo naudojimo taisykles, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo – pavyzdžiui, kai vartotojas ilgam išvyksta į kitą šalį, bet ir toliau naudojasi savo ryšio operatoriaus paslaugomis, kaip vietinėmis (tarsi būtų savo šalyje).  

Pagal ES teisės aktus, jeigu per 4 mėnesių laikotarpį paslaugomis dažniau naudositės kitoje ES šalyje, nei Lietuvoje, ir kartu daugiau laiko praleisite užsienyje, nei Lietuvoje, ryšio operatorius gali:  

1) įspėti Jus apie sąžiningo naudojimo taisyklių pažeidimą ir papildomo mokesčio taikymo galimybę;  

2) ir, jei per dvi savaites situacija nepasikeis, pradėti taikyti papildomą mokestį, pavyzdžiui, už mobiliuosius duomenis.  

Svarbu žinoti, kad papildomi mokesčiai netaikomi iškart – pirmiausia vartotojas gauna įspėjimą ir turi laiko pakeisti savo naudojimosi paslaugomis įpročius, o papildomų mokesčių taikymas nutraukiamas, kai tik vartotojas grįžta į savo šalį (pvz., Lietuvą) arba paslaugomis vėl aktyviau naudojasi čia.