VEIKLOS SRITYS:

DUK. PAŠTAS

Ką daryti, jei paslaugos teikėjas delsia atsakyti į pretenziją? Kur kreiptis?

Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nurodyta, kad „viešųjų pašto paslaugos teikėjas privalo atsakyti į su pašto paslaugos teikimu susijusį naudotojo skundą per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos.“ Jei per šį terminą paslaugos teikėjas nepateikė atsakymo į Jūsų pretenziją, Jūs galite kreiptis į RRT pateikdamas tik savo pretenzijos paslaugos teikėjui kopiją.

Kur ir per kiek laiko kreiptis, jei dingo mano siųsta pašto siunta?

Pašto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad siuntėjas pretenziją dėl dingusios pašto siuntos, trūkstamų ar apgadintų siųstų daiktų gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

Ką draudžiama siųsti pašto siuntose?
  • Pašto siuntos siuntėjas yra atsakingas už pašto siuntos turinį. Jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis juos grąžina siuntėjui arba šie daiktai konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis) konfiskuojama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui, nurodydamas konfiskuotus daiktus (prekes).
  • Siunčiant pašto siuntą į užsienį, svarbu žinoti, kad kiekviena šalis nustato, kokius daiktus į jas yra draudžiama siųsti, todėl siuntėjui rekomenduojama dėl detalios informacijos kreiptis į pašto paslaugos teikėją, kuriam bus atiduota siųsti pašto siunta.
  • Draudžiamų siusti daiktų sąrašas paprastai yra skelbiamas pašto paslaugos teikėjų interneto svetainėse.
Išvykstu atostogų, tačiau žinau, jog turiu gauti pašto siuntą. Kaip elgtis, kad pašto siunta nebūtų grąžinta siuntėjui?

Pašto paslaugos teikėjas pašto siuntą, adresuotą Jums, turėtų įteikti Jums, tačiau teisės aktai nustato galimybę ir kitiems asmenims įteikti Jums adresuotas pašto siuntas. Šia galimybe Jūs turėtumėte pasirūpinti iš anksto.

Atsižvelgiant į teisės aktus, tretiesiems asmenims sudaromos galimybės atsiimti gavėjui adresuotą pašto siuntą:

  • pateikus notarinės formos gavėjo įgaliojimą;
  • iš anksto užpildžius prašymą dėl pašto siuntos įteikimo kitam asmeniui;
  • pateikus supaprastinta tvarka patvirtintą įgaliojimą korespondencijai gauti;
  • pagal informacinių technologijų priemonėmis sudarytą įgaliojimą korespondencijai gauti, kuris įregistruotas Įgaliojimų registre.
Pirkau iš Kinijos elektroninės parduotuvės daiktą, kuris buvo man išsiųstas paprastąja pašto siunta, kuri manęs nepasiekė. Kaip elgtis?

Paprastoji pašto siunta neregistruojama, jai nesuteikiamas identifikavimo numeris ir jos duomenys neįrašomi į pašto siuntų paieškos sistemas, todėl nėra galimybės tokias pašto siuntas sekti pašto siuntų paieškos sistemoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad paprastoji (neregistruotoji) pašto siunta gavėjui pristatoma nereikalaujant jo parašo. Atkreipiame dėmesį, kad siuntėjo pasirinkimas siųsti pašto siuntą apibrėžia pašto paslaugos teikėjo atsakomybę ir pašto paslaugos naudotojo teisę į žalos atlyginimą šios pašto siuntos dingimo, išplėšimo ar sugadinimo atveju. Pašto įstatymas nenumato žalos atlyginimo, kai dingsta neregistruotoji pašto siunta.

Pirkau elektroninėje parduotuvėje telefoną, kurį pristatė kurjeris. Kurjeriui pasirašiau, kad gavau pašto siuntą, tačiau jam išvykus pašto siuntą išpakavęs pastebėjau, jog telefonas yra sudužęs. Ar galiu reikalauti, kad pašto paslaugos teikėjas atlygintų telefono vertę?

Siuntėjo pasirinkimas siųsti pašto siuntą konkrečia pašto siuntos rūšimi apibrėžia pašto paslaugos teikėjo atsakomybę ir pašto paslaugos naudotojo teisę į žalos atlyginimą šios pašto siuntos dingimo, išplėšimo ar sugadinimo atveju.

Jei buvo siųsta registruotoji pašto siunta, Pašto įstatymas numato, kad tokios rūšies pašto siuntos sugadinimo atveju galima būtų tikėtis dvigubų siuntimo išlaidų atlyginimo. Žalos atlyginimo, kuris būtų lygus siunčiamo daikto vertei galima būtų tikėtis tik tada, jei pašto siunta būtų įvertintoji. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pretenziją dėl žalos atlyginimo turi teikti siuntėjas, o šiuo atveju pirkėjas yra gavėjas pagal Pašto įstatymą ir galėtų teikti pretenziją pašto paslaugos teikėjui tik tada, jei siuntėjas savo teisės atsisako.

Taip pat paminėtina, kad žalos atlyginimas nėra numatytas tais atvejais, kai gavėjas pasirašo, kad pašto siuntą gavo ir nepateikia pastabų, todėl tokiu atveju galioja prezumpcija, kad pašto paslauga buvo suteikta tinkamai.

 

Asmuo iš Kinijos interneto svetainės įsigijo brangų telefoną. Pagal parduotuvės siunčiamos prekės sekimo sistemą asmuo matė, jog pašto siunta pasiekė Lietuvą, tačiau dingo. Lietuvoje veikiantis pašto paslaugos teikėjas atsisako grąžinti asmeniui už prekę sumokėtus pinigus ir siūlo kreiptis į pardavėją. Ar turi pašto paslaugos teikėjas gavėjui grąžinti už prekę sumokėtus pinigus?

Klausimas yra susijęs su e. komercija: pirkėjas sudaro nuotolinę sutartį ir susitaria dėl daikto įsigijimo iš pardavėjo, kuris organizuoja daikto nukeliavimą iki pirkėjo. Vertinant pašto srities reguliavimo kontekste šiame procese dalyvauja trys asmenys: siuntėjas, gavėjas ir pašto paslaugos teikėjas. Šiuo atveju siuntėjas yra Kinijos įmonė, kuri susitaria su pašto paslaugos teikėju dėl pašto siuntos pristatymo gavėjui. Jei pašto siunta dingsta, sugadinama ar joje trūksta daiktų, reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi teisę pareikšti būtent pašto siuntos siuntėjas. Paprastai gavėjas turi teisę į žalos atlyginimą tik tokiu atveju, jei siuntėjas patvirtina, kad žalos atlyginimo atsisako.

Iš situacijos aprašymo nėra aišku, kokia pašto paslauga buvo užsakyta ir kokia pašto siuntos rūšis buvo pasirinkta. Pažymime, kad siuntėjas žalos atlyginimo, lygaus siunčiamo daikto pašto siuntoje vertei, tikėtis galėtų tik tada, jei siunčiama pašto siunta būtų įvertintoji, paprastai papildomai sumokant didesnę paslaugos kainą.

Pašto siuntos rūšį renkasi siuntėjas, išsiųsdamas pašto siuntą. Atsižvelgdamas į tai, kad žala dėl pašto siuntų praradimo, sugadinimo ar išplėšimo atlyginama tik siunčiant registruoąsias ir įvertintąsias pašto siuntas, siuntėjas turėtų įvertinti pašto siuntos turinio svarbą ir galimą žalos atlyginimą ir atsižvelgdamas į tai pasirinkti, kokia konkrečia pašto siunta siųsti daiktus.

Šiuo atveju patartume pirkėjui, kuris laikytinas gavėju pašto srityje vartojamų sąvokų prasme, susisiekti su Kinijos įmone, kad ji pagal jos nacionalinius teisės aktus kreiptųsi į pašto paslaugos teikėją dėl dingusios pašto siuntos ir žalos atlyginimo.

Turėjau gauti pašto siuntą, tačiau tuo metu nebuvau namie. Ką daryti?

Pašto įstatymas numato pašto paslaugos teikėjo pareigą informuoti gavėją apie jo vardu gautiną pašto siuntą, kurios nepavyko įteikti. Detaliau informavimo apie gautiną pašto siuntą Pašto įstatymas nereglamentuoja, tai turėtų būti aprašyta pašto paslaugos teikimo tvarkoje, kurią turi pasitvirtinę pašto paslaugos teikėjai. Siūlome peržiūrėti pašto paslaugos teikėjų viešai skelbiamą informaciją.

Paprastai universaliosios pašto paslaugos teikėjas AB Lietuvos paštas informuoja gavėją apie gautiną pašto siuntą popieriniu pranešimu K11, tačiau jei ant pašto siuntos būna nurodytas telefono ryšio numeris – gavėjas gali būti informuojamas trumpąja žinute (SMS), kas gavėjui gali būti patogiau. Kiti pašto paslaugos teikėjai paprastai taip pat informuoja trumpąja žinute (SMS), taip pat susisiekia iš anksto, kad pašto siuntą galėtų pristatyti iš anksto suderintu metu.

 

Informacija atnaujinta 2022-11-23