VEIKLOS SRITYS:

Televizijos transliavimas

Skaitmeninės antžeminės televizijos dažniai ir aprėptys

Visuomeninio transliuotojo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas (LRT tinklas):

Televizijos kanalas (dažnis, MHz) Siuntimo stotis Transliuojama programa
21 (474,0)Jurbarkas, Kalvarija, Kaunas, Marijampolė, Kėdainiai, Jonava, ŠakiaiVšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos parengtos televizijos programos (nekoduotos):

LRT TELEVIZIJA HD,
LRT TELEVIZIJA,
LRT KULTŪRA HD,
LRT KULTŪRA

26 (514,0)Raseiniai
29 (538,0)Klaipėda, Laukuva, Mažeikiai, Nida, Plungė, Skuodas, Švėkšna, Tauragė, Telšiai
32 (562,0)Biržai, Panevėžys, Rokiškis, Ukmergė, Viešintos
34 (578,0)Joniškis, N. Akmenė, Šiauliai
35 (586,0)Ignalina, Švenčionys, Visaginas, Utena
40 (626,0)Alytus, Druskininkai, Lazdijai, Varėna
48 (690,0)Dieveniškės, Molėtai, Šalčininkai, Vilnius

 

Komerciniu pagrindu veikiantys nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai:

Televizijos kanalas (dažnis, MHz) Siuntimo stotis Transliuojama programa

LRTC1 tinklas

22 (482,0)Joniškis, N. Akmenė, Raseiniai, ŠiauliaiNekoduotos programos:

LNK,
TV6,
BTV,
TV3,
Info TV,
Liuks!,
TV1,
TV8,
Lietuvos rytas.tv
Current Time (nuo 2018-09-01)

 

28 (530,0)Ignalina, Švenčionys, Visaginas, Utena
29 (538,0)Kėdainiai, Panevėžys, Ukmergė
44 (658,0)Jurbarkas, Kalvarija, Kaunas, Marijampolė, Jonava
47 (682,0)Alytus, Druskininkai, Lazdijai, Varėna
49 (698,0)Biržai, Rokiškis, Viešintos
57 (762,0)Dieveniškės, Molėtai, Šalčininkai, Vilnius
60 (786,0)Klaipėda, Laukuva, Mažeikiai, Nida, Plungė, Skuodas, Švėkšna, Tauragė, Telšiai
Pietryčių Lietuvos regiono tinklas
31 (554,0)VilniusNekoduotos programos (retransliuotojas – AB Lietuvos radijo ir televizijos centras):

TVP Info, TVP Historia, TVP Polonia, Nuta.TV, Power TV

Interaktyvus žemėlapis

31 (554,0)Šalčininkai
33 (570,0)Švenčionys

 

Vietinės ir regioninės skaitmeninės antžeminės televizijos stotys:

Televizijos kanalas (dažnis, MHz) Siuntimo stotis Transliuojama programa
55 (746,0)AlytusDzūkijos televizija
40 (626,0)JonavaTV medica
54 (738,0)KaunasPūkas-TV
41 (634,0)MarijampolėMarijampolės televizija
58 (770,0)MažeikiaiRoventos TV
40 (626,0)PlungėŽemaitijos televizija
30 (546,0)ŠiauliaiŠiaulių televizija
24 (498,0)Papliauškų k., Elektrėnų sav.,
Trakai
Regioninė televizija „Aidas“, FMT TV
37 (602,0)VentaVentos regioninė televizija
45 (666,0)KlaipėdaKoduotos programos (retransliuotojas – UAB „Balticum TV”):

Balticum Auksinis, Balticum Platinum, Balticum Televizija, Discovery channel,
Eurosport 1, Nat Geo Wild, Cartoon Network, PBK Lietuva, NTV Mir Lithuania, FOX (tik Klaipėdoje)

40 (626,0)Plungė

 

Apie skaitmeninę antžeminę televiziją

Žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją Lietuvoje pirmieji turėjo galimybę vilniečiai. 2002 m. sausio mėn. pradėtos eksperimentinės skaitmeninės antžeminės televizijos programų transliacijos 53 televizijos kanalu, o nuo 2004 m. rugsėjo mėn. Lietuvos radijo ir televizijos komisija išdavė licencijas nuolatinei transliacijai. 2005 metais skaitmeninės antžeminės televizijos vystymas Lietuvoje įgavo dar didesnį pagreitį. 2005 m. rugpjūčio 31 d. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC) ir TEO LT, AB (dabar – Telia Lietuva, AB) išduoti leidimai naudoti radijo dažnius šiuo metu veikiančiuose keturiuose nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose. Pirmieji šių tinklų siųstuvai pradėjo veikti Vilniuje 2006 m. liepos 1 d., kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – iki 2007 m. pabaigos.

2011 m. rugpjūčio 22 d. VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) išduotas leidimas naudoti radijo dažnius naujame nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkle. Vadovaujantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu, per šį tinklą gali būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar retransliuoti kitas radijo ir televizijos programas. LRT parengtų programų signalų perdavimo paslaugas šiuo tinklu teikia LRTC. Leidimai naudoti šio tinklo skaitmeninės antžeminės televizijos radijo ryšio stotis įsigaliojo 2016 m. gegužės 16 d.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 87 skaitmeninės antžeminės televizijos stotis.

2012 m. spalio 3 d. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui ir TEO LT, AB (dabar – Telia Lietuva, AB) buvo išduoti leidimai, suteikiantys teisę naudoti radijo dažnius dar dviejuose naujuose nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose. Dėl mažos transliacijų perdavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais paslaugų paklausos šie tinklai nėra įsteigti.

2012 m. spalio 29 d. 3:00 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu analoginė antžeminė televizija buvo išjungta.
Didelės raiškos arba raiškiosios televizijos (HD) programas TEO LT, AB (dabar – Telia Lietuva, AB) Lietuvoje retransliavo 2009–2015 m. Vilniuje ir 2010–2015 m. Kaune. UAB „Pūkas“ tapo pirmasis Lietuvoje televizijos programų transliuotojas, raiškiuoju formatu eteriu reguliariai transliuojantis (nuo 2013 m. gegužės 9 d.) nekoduotą lietuvišką televizijos programą („Pūkas-TV“). LRT skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu nuo 2016 m. gegužės mėn. raiškiuoju formatu visoje Lietuvoje transliuojamos „LRT TELEVIZIJA HD“ ir nuo 2017 m. rugsėjo mėn „LRT KULTŪRA HD“ televizijos programos.


Antžeminė skaitmeninė televizija nuo analoginės skiriasi tuo, kad vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu (dvejetainių kodų seka). Skaitmeninis signalas glaudinamas tam tikru formatu, t. y. šalinant žmogaus akimi nepastebimas vaizdo detales (kaip ir DVD diskuose). Toks signalas yra daug atsparesnis įvairiems trukdžiams nei analoginis, todėl ryšio kanalu jis perduodamas beveik be klaidų, ir televizoriaus ekrane rodomas daug kokybiškesnis (aiškesnis) vaizdas (priklausomai nuo naudojamo glaudinimo laipsnio). Būtent antžeminė skaitmeninė televizija suteikia galimybę mėgautis itin gera vaizdo ir garso kokybe. Skaitmeninės antžeminės televizijos signalai priimami tam pritaikytais televizoriais (su integruotu DVB-T imtuvu) arba specialiu televizoriaus priedėliu. Priedėlis – tai nedidelė „dėžutė”, jungiama prie televizoriaus. Skaitmeninis TV priedėlis leidžia žiūrovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbą, naudotis elektroniniu programų gidu, leidžiančiu sužinoti transliuojamų laidų tvarkaraštį artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti garso koregavimo, žadintuvo, savaiminio išsijungimo, kalendoriaus, „stop-kadro“, žaidimų bei daugybę kitų funkcijų. Dauguma modelių programas leidžia įsirašyti į USB atmintinę ir peržiūrėti jas patogiu metu.

Skaitmeniniu signalu galima perduoti daug papildomos informacijos, kurios negalima siųsti analoginiu signalu. Antžeminės skaitmeninės televizijos programas nesunku koduoti, todėl atsiranda galimybė komerciniu pagrindu teikti geros kokybės turinį. Skaitmeninės TV imtuvą galima nustatyti taip, kad kai kurios programos būtų matomos tik įvedus slaptažodį, todėl galima kontroliuoti, kaip vaikai leidžia laiką prie televizoriaus.

Antžeminės skaitmeninės TV programas galima žiūrėti ir kompiuterio ekrane. Tam yra skirtos plokštės arba USB moduliai, kurie skaitmeninį TV signalą paverčia dvejetainių simbolių seka. Šią informaciją kompiuterio procesorius specialios programinės įrangos pagalba paverčia vaizdu ir atvaizduoja ekrane.

DVB (Digital Video Broadcasting) – tarptautinis skaitmeninės televizijos standartas. Vaizdui glaudinti gali būti naudojamas MPEG-2, MPEG-4/AVC (H.264), MPEG-5 HEVC (H.265) standartai. Skiriami keturi DVB tipai: DVB-T (Terrestrial – antžeminis), DVB-S (Satellite – palydovinis), DVB-C (Cable – kabelinis) bei DVB-H (Handheld – antžeminis mobiliesiems įtaisams). Šiuose tipuose skiriasi tik fizinis skaitmeninės televizijos signalų perdavimo lygmuo, kuris yra nustatytas, atsižvelgiant į kiekvienos radijo signalų sklidimo terpės ypatybes, o perduodamas skaitmeninis srautas koduojamas tais pačiais principais.
Antžeminė skaitmeninė televizija užtikrina signalo priėmimo stabilumą (nėra „sniego“) ir atsparumą atspindžiams. Analoginėje televizijoje buvo galima stebėti atspindžių efektą, t.y. ekrane matyti ne tik pagrindinį, bet ir šešėlinį vaizdą, kuris keitėsi (stiprėjo arba silpnėjo) stumdant ar sukant anteną. Antžeminėje skaitmeninėje televizijoje dėl specialaus signalo formavimo būdo šio nemalonaus efekto išvengiama.

Kokybiški antžeminės skaitmeninės televizijos signalai gali būti priimami ne tik name, bute, bet ir automobilyje, traukinyje arba kitame judančiame objekte. Lietuvoje (Vilniuje) 2004 m. rudenį buvo sėkmingai atliktas eksperimentas, kurio metu DVB-T imtuvai buvo sumontuoti keliuose miesto troleibusuose. Tokiu būdu, keleiviai kelionės metu galėjo žiūrėti transliuojamas TV programas. To praktiškai neįmanoma padaryti analoginės televizijos atveju.

Pasaulyje skaitmeninė televizija jau baigia pakeisti analoginę pirmtakę. Skaitmeninės televizijos transliavimo DVB-T (DVB-T2) standarto stotys šiuo metu jau įdiegtos ir sėkmingai veikia visose Europos šalyse. JAV vysto kito standarto (ATSC) skaitmeninę televiziją, o Japonija, naudoja savo sukurtą ISDB-T standartą.

Lietuva Europos Sąjungoje buvo 21-oji valstybė, pilnai išjungusi analoginę antžeminę televiziją. Tais pačiais 2012 m. Europos Sąjungoje analoginė antžeminė televizija buvo išjungta Portugalijoje, Čekijoje, Italijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Slovakijoje, o likusios analoginę antžeminę televiziją tebežiūrinčios ES šalys šios televizijos išjungimą planuoja 2013 m. (Lenkija, Bulgarija ir Graikija) ir 2015 m. (Vengrija ir Rumunija). Pagal Ženevos 2006 m. susitarimą analoginės antžeminės televizijos stotys su teise į apsauga nuo elektromagnetinių trukdžių gali veikti iki 2015 m. birželio 17 d., todėl į šią datą orientuojasi ES nepriklausančios Lietuvos kaimyninės šalys – Rusijos Federacija ir Baltarusija, savo šalyse planuodamos analoginės antžeminės televizijos išjungimą. Suomijoje ir Švedijoje analoginės TV transliacijos nutrauktos jau 2007 metais, Vokietijoje – 2008, Danijoje – 2009, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje – 2010 metais.

Naudojant MPEG-2 glaudinimo būdą vienu DVB-T kanalu galima perduoti iki 6 standartinės kokybės TV programų, o naudojant H.264 – apie 10 analogiškos vizualinės kokybės programų. Teigiama, kad H.265 yra dvigubai efektyvesnis už H.264, todėl šio glaudinimo standarto paplitimas sietinas su perėjimu prie raiškiosios televizijos. Transliuojamos televizijos programos gali būti koduojamos. Norint priimti koduotas programas DVB-T imtuve (priedėlyje) turi būti specialus modulis, leidžiantis, panaudojus kortelę-raktą, dekoduoti programą. Būtent tokias atkodavimo korteles savo abonentams išduoda kompanijos, teikiančios mokamas skaitmeninės televizijos paslaugas už tam tikrą mėnesinį mokestį.

Daugelio šalių vyriausybių pripažįstama, kad perėjimas prie transliacijų skaitmeniniu formatu yra svarbus žingsnis, prisidedantis prie informacinės visuomenės kūrimo. Pereinamojo proceso metu tos pačios televizijos programos buvo transliuojamos ir analoginiu, ir skaitmeniniu būdu, suteikiant žmonėms laiko prisitaikyti prie naujos technologijos. Prieš išjungiant analoginę antžeminę televiziją mažas pajamas turintiems gyventojams buvo siūloma finansinė valstybės parama skaitmeninės antžeminės televizijos žiūrėjimo priemonei įsigyti.

Kabelinė TV

Visuose Lietuvos rajonų centruose ir didesniuose miesteliuose veikia kabelinės televizijos tinklai. RRT duomenimis 2017 m. III ketv. jų teikiamomis paslaugomis naudojasi 377 tūkst. abonentų.

Kabelinės televizijos tinklas – tai didžiąja dalimi laidinė infrastruktūra, kurios pagrindinė paskirtis – viešas radijo ir televizijos programų pristatymas žiūrovui. Šiuolaikiniai kabelinės televizijos tinklai retransliuoja keliasdešimt televizijos ir radijo programų, taip pat teikia duomenų perdavimo, kitas elektroninių ryšių paslaugas. Didesniuose Lietuvos miestuose radijo ir televizijos signalų paskirstymui naudojami optiniai kabeliai. Signalų perdavimui naudojama 48 – 862  MHz radijo dažnių juosta. Kabelinės televizijos programos transliuojamos taip pat ir  skaitmeniniu formatu. Skaitmeniniam televizijos signalų perdavimui naudojamas DVB-C standartas.

Kabelinės TV techninių parametrų priežiūra

Siekdama užtikrinti, kad kabelinės televizijos tinklais teikiamų paslaugų gavėjai gautų kokybiškas paslaugas, RRT atlieka planinius kabelinių televizijų tinklų techninių parametrų patikrinimus. Šių patikrinimų metu įvertinama ar kabelinės televizijos tinklų pagrindiniai techniniai parametrai, lemiantys radiofonijos ir televizijos signalų perdavimo kokybę, atitinka Radiofonijos ir televizijos signalų laidinių paskirstymo tinklų techninių parametrų reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) privalomuosius reikalavimus.

2018 metų IV ketvirtyje planuojamų patikrinti kabelinės televizijos tinklų sąrašas

Kabelinės televizijos tinklo operatoriusMiestas
UAB „Marsatas“Marijampolė
UAB „Mano kamanė“Pakruojis
UAB „Radijo elektroninės sistemos“Anykščiai
Splius, UABNaujoji Akmenė
J. Varno Vilniaus radijo studijaLazdijai

2018 metais III ketvirtyje atliktų kabelinės televizijos tinklų techninių parametrų patikrinimo rezultatai

Patikrinti 5-ių kabelinės televizijos tinklų pagrindiniai techniniai parametrai. Visi patikrinti kabelinės televizijos tinklų techniniai parametrai atitiko Aprašo privalomuosius reikalavimus.

2017 metais atliktų kabelinės televizijos tinklų techninių parametrų patikrinimo rezultatai:

2017 m. buvo atlikta 20 kabelinės televizijos tinklų techninių parametrų patikrinimai. Vienas kabelinės televizijos tinklas netenkino Aprašo privalomųjų reikalavimų.

Taip pat buvo patikrinta 1 kabelinės televizijos tinklo pagrindiniai techniniai parametrai nagrinėjant gautą skundą iš kabelinės televizijos tinklo paslaugų gavėjo. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad išmatuoti kabelinės televizijos tinklo techniniai parametrai atitiko Aprašo privalomuosius reikalavimus.

 

Galiojantys skaitmeninės antžeminės televizijos stočių leidimai

Informacija atnaujinta 2018-10-15