RRT sulaukė dešimties atsakymų į pateiktą apklausą „Dėl radijo dažnių juostos 6425–7125 MHz naudojimo“ (apklausa čia).
Atsakymus pateikė: Telia Lietuva, AB, Tele2 UAB, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, Qualcomm, IEEE 802 LAN/MAN Standards Committee (LMSC), Apple Computer, Meta Platforms, Nokia Corporation, The Dynamic Spectrum Alliance (DSA), Amazon Inc, Broadcom Inc, Cisco System Inc., Extreme Network, Hewlett Packard Enterprise, Intel Corporation.
RRT dėkoja šioms organizacijoms už atsakymus bei pateiktą išsamią situacijos analizę, kuri bus panaudota rengiant viršutinės 6 GHz dažnių juostos ateities planus.
Išnagrinėjus gautą medžiagą galime pasakyti, kad gavome daug vertingų pasiūlymų dėl IMT ir WiFi technologijų panaudojimo galimybių. Matome, jog nuomonės gana skirtingos, atitinkamos technologijos šalininkai teikė argumentus, kodėl nagrinėjamos dažnių juostos reikia būtent jiems, tačiau ir objektyviai pasiūlyta, vertinant esamą Europos situaciją dėl IMT plėtros, siekti vieningo subalansuoto Europos sprendimo.
Kokie išsakyti poreikiai spektrui
WiFi technologijos šalininkai pabrėžia, kad gigabitinei spartai užtikrinti reikėtų net 1600 MHz, t. y. dešimties 160 MHz pločio kanalų. Šiuo metu tokių kanalų turima tik šeši, todėl papildomas spektras esą būtinas siekiant užtikrinti gigabitinį ryšį srityse, kur jis ypač svarbus: medicinoje, švietime, pramonėje. Ragina skirti bent jau 160 MHz iš šios juostos (6425-6585 MHz). Be to, pabrėžiama, kad platesni – 320 MHz – kanalai leistų vystyti itin tikslų vietos nustatymą, o visos juostos paskyrimas WiFi padėtų įgyvendinti Europos Komisijos skaitmeninę darbotvarkę ir tai leistų išnaudoti WiFi-7 ir kuriamos WiFi-8 sistemos privalumus. Manoma, kad WiFi turėtų turėti galimybę ateityje naudoti netgi keturis 320 MHz pločio kanalus.
Tuo tarpu IMT (mobiliojo ryšio) šalininkai atkreipia dėmesį, kad daugybė vartotojų vis dar naudoja senesnės kartos WiFi įrangą, o apatinė 6 GHz juostos dalis iki šiol nėra pilnai išnaudota. Be to, naudojant naujos kartos WiFi standartus, gigabitinę spartą galima pasiekti ir dabar – be papildomo spektro. Iš savo pusės siūlo naudoti 6 GHz juostą kartu su 3,6 GHz spektru, tokiu būdu užtikrinant ne tik gigabitinį greitį, bet ir mažą delsą. Anot jų, tai būtų ekonomiškai pagrįstas sprendimas, galintis atitikti augančius duomenų perdavimo poreikius numatomus nuo 2030 metų.
Iš pateiktų duomenų suvartojimo prognozių WiFi ir IMT daroma prielaida, kad fiksuotu ryšiu gaunamų duomenų augimas bus didesnis nei mobiliuoju ryšiu.
Argumentai juostos paskyrimui IMT
Tai vienintelė dažnių juosta iš visų nagrinėjamų pagal 2027 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijoje darbotvarkės punktą 1.7, kurią Europa dar galėtų realiai panaudoti. Kitos juostos yra apribotos dėl kosminių programų ir karinio spektro naudojimo. Vienintelė papildoma galimybė – 7125–7250 MHz juosta, tačiau ją riboja tolimojo kosmoso sistemos, veikiančios nuo 7140 MHz, tad IMT plėtros galimybės būtų ribotos.
Atsižvelgiant į augančius poreikius, kiekvienam operatoriui reikėtų apie 200 MHz spektro, tad daugeliu atvejų bendras poreikis siektų apie 600 MHz. Kaip ir su 5G, 6G ryšio technologijai būtinos naujos dažnių juostos. Be jų Europa rizikuoja atsilikti nuo pasaulio regionų, kurie jau planuoja žymiai platesnį spektrą 6G mobiliojo ryšio plėtrai.
Argumentai juostos paskyrimui WiFi
Naujausios WiFi technologijos leidžia itin efektyviai naudoti spektrą ir užtikrina duomenų perdavimo spartą iki kelių dešimčių gigabitų per sekundę – tai atveria plačias galimybes tokioms aplikacijoms kaip virtuali ir papildyta realybė (VR/AR). Šiuo metu Europoje apie 90 proc. duomenų perduodami fiksuotais tinklais ir tai susiejama su WiFi ir tik 10 proc. mobiliais tinklais ir ši tendencija tikimasi išliks ir po 2030 m., tai susiję su sparčia optinio tinklo FTTH plėtra.
Jei viršutinė 6 GHz juosta būtų paskirta IMT sistemoms, įskaitant naudojimą pastatų viduje, tai galėtų lemti reikšmingą energetinių resursų švaistymą. Aukšto dažnio signalai sunkiai prasiskverbia pro pastatų sienas – jų slopinimas siekia apie 25 dB. Norint užtikrinti ryšį, reikėtų naudoti daug galingesnius siųstuvus. Tuo tarpu net 80–90 proc. skambučių inicijuojami iš patalpų vidaus, kur mobiliojo ryšio galiniai įrenginiai ryšiui gali naudoti WiFi tinklus. Todėl siekiant energetinio efektyvumo, spektro panaudojimas patalpų viduje būtų paliktas WiFi sistemoms, o lauke – IMT sistemoms, o siekiant užtikrinti nepertraukimą ryšį, pereinant iš patalpų į išorę taikyti tarptinklinį ryšį tarp WiFi ir IMT, kuris ir užtikrintų ryšio nepertraukiamumą.
Pabrėžiama, kad Europos Komisija šiuo metu rengia sprendimą, kuriuo mobiliajam ryšiui bus skirta radijo dažnių juosta 3800–4200 MHz, kuri turėtų patenkinti 5G poreikį.
Papildomai pažymima, kad jei viršutinė juostos dalis būtų paskirta IMT, šalys, kuriose naudojamos radijo relinės linijos, patirtų dideles išlaidas perkeliant šias sistemas į kitus dažnius. Be to, didžiausias IMT dažnių poreikis fiksuojamas tankiai apgyvendintose teritorijose, tad skiriant spektrą nacionaliniu mastu jo panaudojimas būtų neefektyvus.
Siūloma sekti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir WiFi sistemai laikinai skirti radijo dažnių juostą 6425–7125 MHz, kol Europos Sąjunga sukurs mechanizmą prioritetiniam 5G naudojimui šios radijo dažnių juostos dalyje. Manoma, kad išnaudoti WiFi-7 sistemos privalumus reiktų bent dviejų po 320 MHz pločio kanalų.
Siūloma plėtoti tarp technologinę sistemą, kuri identifikuotų aktyvų IMT veikimą ir automatiškai perkeltų WiFi signalus į kitus, laisvus kanalus.
Pasidalijamojo spektro naudojimo galimybės
Kadangi technologijų šalininkai siekia naudoti visą dažnių juostą pasidalijamojo spektro naudojimo galimybės kol kas neaiškios, kol CEPT darbo grupės nebaigė tokių tyrimų. Esant teigiamam jų rezultatui, Prioretizuotas padalintos šios dažnių juostos naudojimas atneštų didžiausią naudą tiek vartotojams tiek ir abiem IMT ir WiFi technologijoms. Tuo tarpu lustų gamintojas rekomendavo Lietuvai sulaukti Europinio sprendimo
Apibendrinimas
Lietuvos rinkos dalyviai didelio poreikio nagrinėjamai dažnių juostai artimam laikotarpiui neišreiškė, o užsienio kompanijų pozicija orientuota į atitinkamus globalios ir/ar atstovaujamos rinkos poreikius, ragindama RRT laikytis subalansuoto požiūrio, kuris remtų tiek pramonės augimą, tiek platesnius visuomenės poreikius, kartu skatindamas tarptautinį bendradarbiavimą. Toks požiūris galiausiai prisidėtų prie sėkmingo ir tvaraus pažangių belaidžių technologijų ir paslaugų diegimo ir sustiprintų Lietuvos pozicijas pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje, tad RRT toliau aktyviai dalyvaus Europinio sprendimo rengimo procese ir esant poreikiui konsultuosis su rinka papildomai.
Informacija atnaujinta 2025-07-21
