Pristatydama 2025 metų veiklos rezultatus, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pažymi, kad praėję metai Lietuvoje tapo rimtu ryšio atsparumo išbandymu – nuo rekordinio telefoninio sukčiavimo ir tarpvalstybinių radijo trukdžių iki didėjančių tinklų apkrovų. Patirtis parodė, kad būtina sparčiai stiprinti ryšio tinklus, ypač regionuose ir ekstremalių situacijų metu.
„Per praėjusius metus priimti svarbūs strateginiai sprendimai ir patvirtintos naujos taisyklės, kurios leis spartinti darbus ten, kur tinklų plėtra iki šiol strigo. Dabar daug kas priklausys nuo operatorių veiksmų, nes ryšys šiandien yra kritinė infrastruktūra – kai jis stringa, stoja ne tik pokalbiai, bet ir svarbios paslaugos, verslas, pagalba žmonėms“, – sako RRT vadovė Jūratė Šovienė.
Ryšys visiems: kur stringame labiausiai?
2025 metais RRT atlikta plačiajuosčio ryšio aprėpties ir spartų analizė atskleidė realybę – šviesolaidinių tinklų plėtra kaimiškose vietovėse vis dar per lėta, o piko metu mobiliojo ryšio pajėgumų nepakanka didesnio vartojimo zonose.
Reaguodama į tai, RRT patvirtino mobiliojo ryšio plėtros planą 2025–2030 metams, kuris sukuria aiškią ir prognozuojamą reguliacinę aplinką operatoriams.
„Norime, kad operatoriai investuotų ne „gesindami gaisrus“, o turėdami aiškias taisykles ir ilgalaikį matymą. Ten, kur šviesolaidinio ryšio plėtra yra visai sustojusi, būtini tiksliniai valstybės ir savivaldybių sprendimai, skatinantys investicijas ir infrastruktūros plėtrą“, – pabrėžia RRT vadovė.
Anot jos, pernai patvirtintos ryšių infrastruktūros įrengimo pastatuose taisyklės taip pat sudaro sąlygas spartesnei šviesolaidinių tinklų plėtrai. Jomis įpareigojama dalytis esama infrastruktūra, mažinti biurokratines kliūtis bei užtikrinti, kad nauji ir renovuojami pastatai būtų pritaikyti šviesolaidžiui.
Praėjusiais metais Lietuvoje taip pat pirmą kartą išduoti leidimai privataus 5G tinklo diegimui uoste ir pradėti 5G „broadcast“ bandymai mobiliajai televizijai – sprendimai, atveriantys kelią naujoms paslaugoms ir efektyvesniam ryšiui.
Siekdama, kad ryšio kokybė atlieptų realius gyventojų ir verslo lūkesčius, RRT pernai įdiegė patikimą interneto ryšio kokybės matavimo įrankį MATUOK.LT. Juo naudodamiesi vartotojai gali pasitikrinti savo interneto ryšio parametrus, palyginti skirtingų operatorių teikiamas paslaugas bei matyti bendrą ryšio kokybės statistiką visoje šalyje.
Per metus pasitelkus šią sistemą atlikta beveik 95 tūkst. matavimų, o jų rezultatai pripažįstami sprendžiant ginčus su ryšio operatoriais. Tai pirmas kartas, kai vartotojai Lietuvoje gavo oficialų instrumentą savo teisėms į kokybišką ryšį apginti.
Daugiau greičio verslui
2025-ieji tapo lūžiu elektroninių ryšių išteklių valdymo srityje. Teisės aktų skaičius sumažintas nuo 14 iki 4, o leidimų išdavimo terminai sutrumpinti tris kartus.
Per metus RRT išdavė 1 410 radijo dažnių leidimų – dvigubai daugiau nei 2024 metais, o vidutinis jų išdavimo laikas sutrumpėjo iki šešių darbo dienų. Numeriai suteikiami per vieną dieną.
„Biurokratija neturi būti kliūtis inovacijoms. Mūsų tikslas – kad verslas galėtų greitai testuoti, diegti ir augti“, – sako J. Šovienė.
Didesnė elektroninių prekių kontrolė
Pernai RRT daug dėmesio skyrė operatyviai reaguodama į nacionalinius radijo trukdžius. Per 2025 metus ištirta daugiau kaip 300 trukdžių, iš kurių penktadalis buvo pašalinti vos per vieną darbo dieną.
„Dalis šių iššūkių – ne Lietuvos rankose, tad tarpvalstybinių radijo trukdžių klausimą perkėlėme į tarptautinį lygmenį – Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) įpareigojo Rusijos Federaciją nutraukti GNSS trukdžius Baltijos regione. Atitinkamai Lietuvoje įdiegta aviacinių ADS-B duomenų stebėsena, leidžianti realiu laiku identifikuoti trukdžių šaltinius“, – apžvelgia RRT vadovė.
Per praėjusius metus RRT taip pat reikšmingai sustiprino elektroninių įrenginių rinkos priežiūrą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES). Pradėti SAR bandymai leis greičiau identifikuoti ir iš rinkos pašalinti sveikatai pavojingus įrenginius.
„Pirmą kartą suteikėme bandymų paslaugas ES rinkos priežiūros institucijoms – išbandėme 89 radijo žaislų rinkinius iš 13 ES valstybių, iš kurių 60 proc. neatitiko esminių saugos reikalavimų. Šioje srityje, panašu, kad turėsime nemažai darbo ir šiais metais“, – pastebi J. Šovienė.
Anot jos, vartotojai dažnai nė neįtaria, kad pigus įrenginys gali kelti realią riziką sveikatai. Vis tik daugiausia iššūkių kelia e. prekyba – pernai Lietuvoje patikrinus 45 įmonių parduodamus 210 įrenginių, iš prekybos pašalintas 51 įrenginių tipas.
Saugesnė skaitmeninė erdvė
Reaguodama į augantį telefoninį ir skaitmeninį sukčiavimą, RRT kartu su kitomis institucijomis nustatė privalomus įpareigojimus ryšio operatoriams, leidusius blokuoti iki 70 proc. sukčiavimo požymių turinčių skambučių iš užsienio.
RRT pernai daug dėmesio skyrė tam, kad skaitmeniniai įgūdžiai būtų prieinami visiems – nuo moksleivių iki vyresnio amžiaus žmonių. Per iniciatyvą „Nė vienas nėra pamirštas“ apmokyta 22 tūkst. suaugusiųjų ir 2,5 tūkst. moksleivių, parengta daugiau kaip 200 skaitmeninių ambasadorių, kurie žinias nešė tiesiai į bendruomenes.
„Mums svarbu, kad skaitmeniniai įgūdžiai nebūtų tik didmiesčių privilegija. Jei žmogus nesupranta, kaip saugiai naudotis technologijomis, jis lieka nuošalyje – nuo paslaugų, informacijos ir galimybių“, – sako RRT vadovė J. Šovienė.
Pašto paslaugos: pribrendome pokyčiams
RRT atliktas pašto rinkos tyrimas parodė aiškią tendenciją – komerciniai pašto paslaugų teikėjai dažnu atveju siuntas pristato greičiau, patogiau ir pigiau nei valstybės garantuojama universalioji pašto paslauga. Šiandien rinkoje veikia reali konkurencija: šeši teikėjai kiekvienas užima daugiau nei dešimtadalį siuntinių rinkos, o jų tinklai dengia net pusantro karto didesnę teritoriją nei UPP.
„Duomenys rodo, kad rinka jau seniai pasikeitė, o vartotojų lūkesčiai – išaugę. Todėl universaliosios pašto paslaugos modelį būtina peržiūrėti taip, kad jis atitiktų realią situaciją ir būtų racionalus valstybės lėšų naudojimo požiūriu“, – sako RRT vadovė J. Šovienė.
Ji pabrėžia, kad pirmą kartą nustatyta ir tai, jog net du paslaugų teikėjai atitinka reikalavimus teikti universaliąją pašto paslaugą.
Apibendrindama 2025-uosius, RRT vadovė sako, kad tai buvo lūžio metai, kai reguliuotojas tapo aktyviu pokyčių iniciatoriumi – nuo ryšių, pašto ir geležinkelių infrastruktūros stiprinimo iki saugesnės skaitmeninės erdvės kūrimo ir skaitmeninio raštingumo augimo.
Nuoroda į 2025 m. RRT veiklos ataskaitą čia.
Informacija atnaujinta 2026-01-26
