Ženevoje įvyko dvi svarbios tarptautinės konferencijos – WSIS 2025 (Pasaulinis informacinės visuomenės susitikimas) ir AI for Good 2025. Jose daugiau nei 15 tūkstančių dalyvių iš viso pasaulio diskutavo, kaip skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas (DI) gali prisidėti prie darnaus vystymosi ir realių visuomenės problemų sprendimo. Renginiuose dalyvavusi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė sako, kad net maža valstybė gali tapti proveržio pavyzdžiu.
Pasak J. Šovienės, pagrindinė šių metų žinutė yra aiški: tam, kad DI iš tiesų kurtų naudą visai visuomenei, būtina sutelkti dėmesį į tris dalykus – patikimus standartus, tarptautinį bendradarbiavimą ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą.
Tačiau šiandien susiduriama su daugiau klausimų nei atsakymų. Ar dirbtinis intelektas, kuriam reikia milžiniškų energijos resursų, gali tapti sprendimu kovojant su klimato kaita? Kita vertus, DI negali veikti be duomenų – tačiau ar tikrai galime jais pasitikėti? Kaip užtikrinti, kad jie būtų tikslūs, etiški ir apsaugoti nuo manipuliacijos?
Daugelyje šalių DI vis dar nėra politinės darbotvarkės centre. Daugiausia dėmesio skiriama švietimui, sveikatos ar socialinei apsaugai. Tačiau galbūt būtent DI gali padėti šiuos iššūkius spręsti efektyviau?
Lietuvos patirtis, kuria pasidalijo RRT Tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė, rodo, kad net maža valstybė gali tapti proveržio pavyzdžiu.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) kartu su partneriais įgyvendinamas skaitmeninių įgūdžių lavinimo projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ apima visas Lietuvos savivaldybes. Šio projekto metu senjorai mokosi naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, atpažinti elektroninį sukčiavimą, naudotis DI kasdienybėje. Tai – praktinis, įtraukus modelis, jau sulaukęs tarptautinio pripažinimo.
Taip pat buvo pristatyta Lietuvos patirtis kovojant su elektroniniu sukčiavimu – kaip institucijos ir verslas veikia išvien: dalijasi duomenimis, greitai atpažįsta žalingos veiklos modelius ir koordinuotai siekia jiems užkirsti kelią. Tokiu būdu kuriama saugesnė ir patikimesnė skaitmeninė erdvė.
Anot J. Šovienės, lankstumas, greitis ir atvirumas naujovėms – tai mažos valstybės pranašumas. Skaičiuojama, kad didžioji dalis dirbtinio intelekto sprendimų (apie 85 proc.) yra mažos rizikos – jiems puikiai tiktų savireguliacija, pagrįsta etikos principais. Tuo tarpu tik apie 15 proc. sprendimų priskiriami didelės rizikos grupei. Kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių ir šie sprendimai vystytųsi atsakingai, Lietuvoje kuriama vadinamoji DI reguliacinė smėliadėžė – saugi, reguliuotojų prižiūrima aplinka, kurioje bus galima testuoti didelės rizikos DI sprendimus realiomis sąlygomis. Šią iniciatyvą mūsų šalyje įgyvendina Inovacijų agentūra kartu su RRT ir kitomis atsakingomis institucijomis.
Rinkos reguliuotojams skirtoje sesijoje J. Šovienė paragino kitų šalių kolegas imtis lyderystės: „Pasakyti „bendradarbiaukime“ – lengva. Daryti – kur kas sunkiau. Bet kažkas turi žengti pirmą žingsnį. Šiandienos sparčiai besikeičiančiame pasaulyje nebegalime apsiriboti tik formaliomis kompetencijų ribomis. Jei norime tikrų pokyčių, turime išdrįsti veikti kitaip: būti kūrybingi, greiti, mažiau biurokratiški. Tik taip kursime pasitikėjimą skaitmeniniame pasaulyje. Ir tik taip galėsime užtikrinti, kad nė vienas neliktų pamirštas.“
Informacija atnaujinta 2025-07-14
